lamatóti, -ója, -ójo. làmatoti, -oja, -ojo
1. klibinti, judinti, krutinti: Kam làmatoji duris – dar vyrius nulauši! Vėjas šakas lamatója (lanksto, laužo) .
2. blaškytis, spurdėti: Ko lamatójies kaip inkirpta avis! O čia maišas, ant tvoros pakartas, lamatójasi. Žuvis, ištraukta iš vandens, pradeda lamatotis. Arklys užvirto aukštielnykas ir lamatojasi.
3. vykti, trenktis kur: O tai tau! Nevažiuos merga veseilion, neslamatõs! bastytis, trankytis: Ko tu lamatójies po visą baltą svietą!
aplamatóti. aplamdyti: Atrodė toks aplamatotas, toks suvargęs, kokio kito kaip gyvas nesu matęs.
atsilamatóti ateiti, atsivilkti: Ir tiej atsilamatójo.
įsilamatóti įeiti, įboginti: Karvė insilamatój [o] daržan.
išlamatóti
1. išlaužyti, išniokoti: Kaip užejo lietus su ledais, tai kaip davė, tai mūsų rugius baisiausiai išlamatójo. Miške liūdnas reginys: didieji medžiai išvartyti, o mažieji išlamatoti.
2. išsiklibinti: Išsilamatójo dišlius ir išpuolė.
nusilamatóti
1. nulūžti: Jo lazda nusilamatójo.
2. nubėgti, nulapatuoti: Šunes tiej nuslamatój [o] kažne kur. Kol nuslamatósiu (nueisiu, nukėblinsiu) ….
pasilamatóti sujudėti, pasikrutinti: Kas pasvartė, paslamatój [o] [luote],
tos. viena pūkšt, kita pūkšt (į vandenį sušoko) .
prilamatóti. prilaužyti. . Nuej [o] daržan, kad prislamatój [o] tų lambukų!
sulamatóti.
1. sulankstyti, aplaužyti, suniokoti: Arkliai visą vežimą sulamatójo. | Aš per aną karą sulamatótas labai (sulaužytas) .
2. suvalgyti: Ar sulamatósi šitiek duonos?
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.