lamìnti, -ìna, -ìno. lãminti, -ina, -ino
1. glamžyti, raukšlėti.
2. spausti, mygti.
3. kimšti.
4. laužyti, gniužinti: Nelãmink mun nugaros. Vėsulas lãmina rugius, kanapius, medžius. Aš lamysu tavi, – sako meška.
5. veržtis, spraustis, lįsti, brautis: Ot negeras arklys: nebūna savo garde, lamìnas pas kitus, ir tiek. Ko laminíes – lauk eilės! Tai bailus gyvulėlis: pamatęs žmogų, lamìnasi į ankščiausią skylę. | Kur laminíes ant tvoros, dar nukrisi!
6. lamenti 3: Anksti rytą jos jau lamina didžiausias roges.
7. mokyti, lavinti; spausti prie darbo: Ar labai jum mokykloj lãmina?.
8. jaukinti, tramdyti, dresuoti.
9. godžiai valgyti: Pamatė motina Gustį, belaminantį barankas.
10. sunkiai eiti: Laminasi šiap tep, eina toliau, priėjo tokį upelį, o jau čystas vanduo!
aplamìnti.
1. padaryti lankstesnį, pramankštinti.
2. aplamdyti, apgadinti: Dobiluos mašiną gerai aplamino.
3. aplaužyti, apdaužyti: Pažino, kai kaulus aplamino (kai primušė) .
4. pramokyti, pralavinti: Reik aną aplamìnti, t. y. pramokyti.
5. prijaukinti, apmokyti (arklį): Tas arklys dar visai n'aplamìntas, dar neprijaukintas. Jaukus pastoti, apsilamìnti.
įlamìnti.
1. įkišti, įmurdyti, įgrūsti: Parneval įlãmino kišenėn sūrį parnešt pačiai. Kai pagriebs smagoką liepsnojantį nuodėgulį, kai smogs tą smakui tiesiog į atžiotus nasrus, ir ik į gerklę įlamino.
2. prasisprausti, pralįsti: Kad ir daug buvo žmonių pristoję, bet vis tiek įsilãminau vidurin, iš kur sakė kalbas. įsilaužti, įsibrauti: Kiaulė įsilamino į daržą.
3. įlaužti: Įlãmino, primynęs pri žemės.
išlamìnti.
1. išlaužyti, išlaužti: Vėtra daug medžių išlãmino. Ledai jaunus medžiukus išlamìno. Karvės toras išlãmino. Jaunas būdamas, buvau išsilãminęs ranką.
2. išeiti, išsikrapštyti: Lapė lami lami iš olos išsilamino. Študentas turėjo iš po kakalio išsilamint ir tuojaus į stubą ateit.
3. išmokyti: Kabinkis tik plūgo, aš išlãminsiu taũ art. Nebijok, išsilãmins, bil tik gerą galvą turia.
nulamìnti.
1. nulaužti: Tokį gražį beržiuką nulãminai!
2. nulipti, nusikraustyti, nusirangyti: Kada pagaliau nusilamìnsi nuo tos malkų krūvos?!
3. prijaukinti, išmokyti (arklį): Nenulamìntas.
palamìnti.
1. nulaužti, palaužti: Vėjas palamìno medelį, būs pranara to [je] vieto [je]. Bernas plūgo rankenas palamìno.
2. paralyžiuoti: Po tos ligos jo kojos lyg palamìntos. Šių dienų didieji šalčiai rytinėje Lenkijoje sustabdė susisiekimą ir šiaip visą gyvenimą palamino (sutrikdė) .
3. pasimankštinti: Pasilãmink, žiūrėk, kai geriau valgysi.
4. pamokyti, palavinti: Tegu palãmina, žiūrėk, kai bus gudresnis. Kartais ir senam reikia rašyt pasilãmint.
pralamìnti. pramokyti, pramankštinti: Kai pradės eit mokykloj, pralãmins. Kad tik jis papult mano naguos, aš jį pralãminčiau. Dirbdamas geriausia prasilãmins.
prisilamìnti. prisilaužti, prisilaužyti: Prisilãminusi cielą klėbį bezdų.
sulamìnti.
1. suglamžyti, suraukšlėti: Sulamino mano suknelę. Raštus sulaminau ir į kišenę sugrumdžiau. Pakabink drapanas, ba susilãmins.
2. sumaigyti, sulaužyti: Sukrovęs šakas į vežimą, pats užlipo jas sulamìnti. Taip sulaminti rugiai nebeatsistos. Linų minamoji mašina ranką sulamino. Jis taip sulãmintas, kad atskalos nuo kaulų išeina. Medis virsdamas prigulė ir taip žmogų sulamìno, kad, metus pasirgęs, nusimirė. Bevažiuodamas karkles sulãmino. Nuo vėjo susilãmino kanapiai ir sugniužo.
3. sugniužinti, suniurkyti: Atidavė jį meškai, kuri sulamino, tečiaus gyvą pametė. Kad ir tokiu diktu vedės, o kaip nutvėrė, tujau ir sulamìno nabagą. Tavo stipro esama: kad griebė, bra, ir sulãmino tokį tūzą.
4. suvalgyti: Berniukas sulamino duonos abišalę.
užsilamìnti užsilipti, užsikarti: Vos tik buvau užsilaminęs, tai tos rieklių virvelės patrūko. Užsilamìno ant pečiaus ir nė nukraustyt negalima.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.