.
lapáuti, -áuja, -ãvo.
1. išdykauti, siausti: Nelapauk (nesikabinėk), aš tau ne piemuo! Nelapáukit, vaikai, – man galva sopa! Belapáudamas būt galvą prasiskėlęs. Nelapáuk su peiliu – įsipjausi! Vaikeliai, nelapaukit su ugnele! Jūs, berniokai, nelapáukit, jurginėlių neišraukit! Nesigėdi akių jo …, teip drąsiai lapaudami. Jis yra … daugiu toli užaušęs meilėje, neg toji moteriškė, kurią lapaudamas niekino. Eik šalin nesilapãvęs!
2. būti išlepusiam, smaguriauti: Lapáuji, jei šiandie barščių nevalgai – tokie gardūs. Gera lapáut, kai viso yr. Bepigu tau lapaut, ant tėvo sprando gyvenant. Senovės Romai labiausiai kenkė jos piliečių pamėgimas lapáuti ir tinginiauti. Neslūžytum … nei kūnui lapaujančiamui.
3. didžiuotis, pūstis: Lapauja ir keliasi del urėdų savų.
atsilapáuti. prisidūkti, prisiišdykauti iki soties. .
įlapáuti
1. mokėti visaip išdykauti, siausti, įstengti lapauti.
2. įsileisti lapauti, išdykauti. .
išlapáuti. praleisti kurį laiką išdykaujant. .
palapáuti.
1. paišdykauti: Tik palapáuk valgydamas, tai tuoj gausi šaukštu kakton! Kūmas minkštas palapavo.
2. pasmaguriauti, būti lepiam: Pažiūrėsma, kaip tu palapausi, kai močia numirs.
3. pasididžiuoti: Ko čia palapáusi ant trijų hektarų, gerai, kad duonos yr. Kviesim tėvą gertų, močią pavadysim. Tėvas padidžiavo, močia palapavo.
pralapáuti
1. praleisti kurį laiką išdykaujant: Kad nepralapãvus pardien, būtum, žiūrėk, kiek suverpus.
2. praleisti (pinigus) lapaujant: Pralapavaĩ visus pinigus.
prilapáuti.
1. pakankamai priišdykauti: Ko ten mes pas juos neprilapãvom; ir gaidžiais giedojom, ir lapėm lojom, ir daug dar ką darėm.
2. prismaguriauti: Seniai taip bebuvau prilapãvęs, kaip vakar per pietus. Kad prisilapavau, tai prisilapavau! O kad dažnai taip pasitaikytų!
užsilapáuti. užsižaisti. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.