laũpti, -ia, -ė.
1. su pirštais lupti, gnybti, plėšti: Kam laupì duonai plutą, ar negali atsiriekt! Mat, koks išgurbėlis: minkštimą laũpa, o plutą paliekta.
2. ryti, ėsti: Žiūriu – tame name bobos suklaupę ragaišį laupia, vyrai suklaupę – medų maukia.
atlaũpti, -ia, àtlaupė. atgnybti, atlaužti: Atlaũpk ir man truputį duonos. Vėjas stogo gūbrį àtlaupė (atplėšė) . Atsìlaupiau biškelį duonos minkštimo.
išlaũpti, -ia, ìšlaupė. išknaibyti, iškabinti: Lapė minkštimą ìšlaupė, o plutą paliko.
nulaũpti, -ia, nùlaupė. nulaužti, nulupti: Nùlaupė duonai plutą.
užlaũpti, -ia, ùžlaupė. užlaužti: Karvė sau nagą ùžlaupė – reik nukirsti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.