lė́bauti, -auja, -avo (labować). lėbáuti, -áuja, -ãvo.
1. puotauti, ūžauti, nuolat kelti vaišes, puotas: Biednas badauja, o bagotas lė́bauja. Bepigu lėbauti, kad pilni kišeniai pinigų. Neprieteliau, tu lėbaudams ir vis smaguraudams lauką su tvoroms ir namą visą suėdei. Visą savo lobį … praranda girtuodams, šokinėdams ir piktai lėbaudams.
2. tinginiauti: Jau tu pradedi po biškį lėbauti.
įsilė́bauti; . įsileisti lėbauti, įsiūžti.
išlė́bauti. išeikvoti lėbaujant.
palė́bauti. palėbáuti. kiek papuotauti. . Pasilė́bauti norėjo, šnapsas kvepėjo.
pralė́bauti
1. praleisti, išeikvoti lėbaujant, puotaujant: Jijė pralė́bavo savo gyvenimą. Jis visa pralėbauja į pyragaičius ir saldžius daiktus. Jei dovenas nu gerų žmonių gausi, tai jas nepralėbauk. Tavo suknes šilkūnėles liuste pralėbavo. Ką ji yr pralė́bavus tų mielų pinigėlių!
2. pragyventi lėbaujant: Tep jis per visą savo gyvenimą pralėbavo.
prilė́bauti. prisilinksminti, priūžauti. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.