išlebedyti

lebẽdyti, -ija, -ijo, lebèdyti

1. prastai, nedailiai ką nors daryti, šiaip taip lipdyti: Ans lebẽdija ratus sau. Lebẽdijo lebẽdijo ir nieko nepadarė. Gandras lebẽdija sau gūžtą. Vaikai lebẽdija iš sniego senį. Dirba, lebèdija – neverta tokiam dirbti, kad nemoka.

2. greitai eiti: Kad žinotumi, kaip ans lebẽdijo – mes visi atsilikom. Lebedija, kad purvai taškos!

3. apsileisti: Ana lebẽdijas, dirbti nenoria, apsileidžia.
aplebẽdyti.

1. prastai ką apdoroti, apdirbti: Netikęs meistras – bet tik aplebedija. Apsukui aplebẽdijo (apsiuvo) .

2. apsileisti: Ans apsilebedija, t. y. apsileidžia ištižimu.

3. apibarti: Aš mislijau, kad aną aplebẽdys.
išlebẽdyti

1. prastai padirbti, nulebedyti.

2. iškeikti, išplūsti: Ans toks yr – išlebẽdija išlebẽdija, ir vėl geras.

3. greitai išeiti, išbėgti: Ans išlebẽdijo numo: bijojo gauti į kailį.
nulebẽdyti

1. prastai, nedailiai ką padaryti: Nulebẽdijo šluotai kotą, kad į rankas gėda paimti. Nulebẽdijo kirvakotį nei šiam, nei tam. Kad nulebẽdijo šaukštą, tai nė į gerklę nelįs.

2. greitai nueiti, nubėgti: Vaikis nulebedijo tiesiai par laukus.
palebẽdyti

1. prastai, nedailiai padaryti: Kad palebẽdijo samtį kaip su kojom.

2. apsileisti: Zosę išvaryk karvių milžti. Dėl ko ana teip pasilebẽdijo? Pasilebẽdijo apsižanijęs.
prilebẽdyti.

1. nedailiai ko daug pridirbti, pridaryti: Prilebẽdijo tokių šaukštų, kad nė žmogui negali rodyt. Kad prilebẽdyta (negražiai prirašyta) – ir perskaityt negalima.

2. niekų prišnekėti: Velnias žino, ką čia ant tavęs prilebẽdijo.
sulebẽdyti. prastai, nedailiai ką nors padaryti: Tas meistras sulebẽdijo daržinę ant greitųjų, ir jau irsta. Neduok jam durų dirbti: bet kaip sulebẽdys, paskui pats jų nekęsi. Taip sugedo ratai, kad vos sulebẽdijau. Sulebẽdijau raguites, ir visai žiemai užteks. Šiaip taip sulebẽdysiu sau trobeles. Kaip suslebẽdysi, teip ir vilkėsi.
užlebẽdyti

1. netinkamai, nedailiai uždėti: Kad užlebẽdijo lopinį kaip maršką!

2. negražiai pasakyti: Ale ir užlebẽdijo – anei išsižiot nebuvo kaip.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>lebẽdyti, </b>-ija, -ijo, lebèdyti<br/>1. <span class="explanation">prastai, nedailiai ką nors daryti, šiaip taip lipdyti: </span> Ans lebẽdija ratus sau. Lebẽdijo lebẽdijo ir nieko nepadarė. Gandras lebẽdija sau gūžtą. Vaikai lebẽdija iš sniego senį. Dirba, lebèdija – neverta tokiam dirbti, kad nemoka. <br/>2. <span class="explanation">greitai eiti: </span> Kad žinotumi, kaip ans lebẽdijo – mes visi atsilikom. Lebedija, kad purvai taškos! <br/>3. <span class="explanation">apsileisti: </span> </span> </span> Ana lebẽdijas, dirbti nenoria, apsileidžia. <br/><b>aplebẽdyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">prastai ką apdoroti, apdirbti: </span> Netikęs meistras – bet tik aplebedija. Apsukui aplebẽdijo <span class="explanation"> (apsiuvo) </span>. <br/>2. <span class="explanation">apsileisti: </span> </span> </span> Ans apsilebedija, t. y. apsileidžia ištižimu. <br/>3. <span class="explanation">apibarti: </span> Aš mislijau, kad aną aplebẽdys. <br/><b>išlebẽdyti</b><br/>1. <span class="explanation">prastai padirbti, nulebedyti. </span> <br/>2. <span class="explanation">iškeikti, išplūsti: </span> Ans toks yr – išlebẽdija išlebẽdija, ir vėl geras. <br/>3. <span class="explanation">greitai išeiti, išbėgti: </span> Ans išlebẽdijo numo: bijojo gauti į kailį. <br/><b>nulebẽdyti</b><br/>1. <span class="explanation">prastai, nedailiai ką padaryti: </span> Nulebẽdijo šluotai kotą, kad į rankas gėda paimti. Nulebẽdijo kirvakotį nei šiam, nei tam. Kad nulebẽdijo šaukštą, tai nė į gerklę nelįs. <br/>2. <span class="explanation">greitai nueiti, nubėgti: </span> Vaikis nulebedijo tiesiai par laukus. <br/><b>palebẽdyti</b><br/>1. <span class="explanation">prastai, nedailiai padaryti: </span> Kad palebẽdijo samtį kaip su kojom. <br/>2. <span class="explanation">apsileisti: </span> </span> </span> Zosę išvaryk karvių milžti. Dėl ko ana teip pasilebẽdijo? Pasilebẽdijo apsižanijęs. <br/><b>prilebẽdyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nedailiai ko daug pridirbti, pridaryti: </span> Prilebẽdijo tokių šaukštų, kad nė žmogui negali rodyt. Kad prilebẽdyta <span class="explanation"> (negražiai prirašyta) – </span> ir perskaityt negalima. <br/>2. <span class="explanation">niekų prišnekėti: </span> Velnias žino, ką čia ant tavęs prilebẽdijo. <br/><b>sulebẽdyti</b>. <span class="explanation">prastai, nedailiai ką nors padaryti: </span> Tas meistras sulebẽdijo daržinę ant greitųjų, ir jau irsta. Neduok jam durų dirbti: bet kaip sulebẽdys, paskui pats jų nekęsi. Taip sugedo ratai, kad vos sulebẽdijau. Sulebẽdijau raguites, ir visai žiemai užteks. Šiaip taip sulebẽdysiu sau trobeles. Kaip suslebẽdysi, teip ir vilkėsi. <br/><b>užlebẽdyti</b><br/>1. <span class="explanation">netinkamai, nedailiai uždėti: </span> Kad užlebẽdijo lopinį kaip maršką! <br/>2. <span class="explanation">negražiai pasakyti: </span> Ale ir užlebẽdijo – anei išsižiot nebuvo kaip.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.