x
.
lẽcinti, -ina, -ino. lepinti: Motina vaiką lẽcina, t. y. pestija, duoda valią kūdikiui, augina. Kad mes augom, mūsų nėkas nelecino. | Daržūse lecinta [raudonųjų serbentų atmaina],
tura uogas tad kūnines, tad druožėtas. Jo žmona labai lecinas. Buvo tai mergelė aštuoniolikos metų, didžiai grakšti ir tarsi išmintinga, kurią, tėvai vieną teturėdamys, lecino ir puošė.
išlẽcinti. išlepinti: Tėvas išlẽcino savo vaikus, t. y. girdė, šėrė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.