x
išleidinė|ti, išleidinėja, išleidinėjo džn. mžb.
1. išleisti.
2. nuolat leisti išeiti: Išleidinėti avis iš tvarto.
3. vieną po kito išlydėti pro duris: Išleidinėti svečius.
4. vieną po kito išspausdinti: Išleidinėti knygas, laikraščius.
išleidinėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.