léipėti, -ėja, -ėjo. būti silpnam, alpuliuoti: Nuvargo labai, léipėja. Ko čia léipėji kaip musmirių apsiėdęs?! Kažko pradėjo vaikai léipėti. Nieks iš to viščiuko nebebus, léipėja. | Gulk, ko léipėji! Jin tada léipėjo iš sopulių. Nuėjau pas kaimyną – visi léipėja: ir žmona, ir duktė. Léipėjo léipėjo ir atsitervėjo. | Vakar nemiegojau, šiandien visą dieną leipėjau. Ką čia léipėji – verčiau gultum, nusnūstum, i daug šviesiau akim būtų!
išléipėti. kurį laiką leipėti: Vakar visą dieną išléipėjom visi.
nuléipėti. nusilpus nusibaigti: Penki ančiukai nuléipėjo.
paléipėti. kiek leipėti: Kai susirgau šiltine, žinotum, gerokai paléipėjau.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.