leisdinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. leisti. 1: Neleisdinė́j [o],
kad pereitumbe.
atleisdinė́ti
1. atleisti 15; tešti, tvinkti; duoti truputį tekėti pienui: Atleisdinė́t karvė pradėj [o]. Tešmuo jau atleisdinė́ja, greit karvė turės. Ar jau melžiat ir telyčią? – Dar ne, bet jau atleisdinė́ja.
2. paleisti (pririštą): Jau atleisdinė́jom šunį, ale vientara selon ejo kiškiai.
3. atleisti; dovanoti: Atleisdinėkit, tai ir jums atleista bus.
įleisdinė́ti. įleisti; duoti įeiti: Kas totorius įleisdinėjo į Respublikos žemes?
išleisdinė́ti. išleisti.
1. išlydėti išeinantį: Išleisdinė́ja mane – eik su Dievu!
2. ištekinti, išbėginti: Ekšę, pieną išleisdinė́si.
3. teikti, gaminti spaudą: Nori išleisdinėti laikraštį. Išleisdinė́jo knygutes.
4. nelaikyti atmintyje, pamiršti: Visa išleisdinė́ju, nemenu, nenoriu dūmot – galva slobi.
nuleisdinė́ti. nuleisti.
1. duoti iškritinėti: Reikia gerai šert kumelaitė, ba nuleisdinė́ja dantis.
2. nusileisti žemyn: Bus kalnas didelis – nusileisdinė́t nuo jo reikia.
3. atsisakinėti savo nuomonės: Priverstas buvo gudrauti, nusileisdinėti ir nusižeminti.
paleisdinė́ti. paleisti.
dū́mais paleisdinė́ti vieną po kito sudeginti: Kas dūmais paleisdinėjo kaimus ir miestus?
pérleisdinėti. gromuliuoti: Karvė pérleisdinėja.
praleisdinė́ti. praleisti.
1. neatlikinėti ko, aplenkinėti ką: Praleisdinėja pamokas.
2. duoti praeiti (laikui): Tai aš praleisdinėjau savas jaunas dieneles.
3. palydėti: Ana praleisdinė́j [o] savo brolį. Motka savo dukterį praleisdinė́jo.
prileisdinė́ti. prileisti; pribręsti: Prileisdinės grūdas – balsta anas po kąsnį.
užleisdinė́ti. užleisti.
1. duoti užbėgti, užtekėti ant ko: Kap išdžiūvo, tai vėl užleisdinė́ja vandenį.
2. leistis žemyn, sėsti. Saulė teka, ažsileisdinė́ja.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.