x
lelė́ti, -ė́ja, -ė́jo. lėlė́ti silpti; . leilėti: Tu nevalgęs tris dienas lelė́ji, ir aš nulelėjau visiškai, t. y. apsilpau.
išlelė́ti.
1. išlepti, išdykti: Jau tu išlelė́si po tam visiškai.
2. vešliai, tarpiai išaugti: Išlėlė́jusios bulbės – didelės, gardžios išaugusios.
3. išaugti į aukštį, ištįsti: Po medžiais nuo pavėnio jurginai išlelė́jo. menkai užaugti; . išleilėti: Išlelėjo mūsų rasoda – buvo šaltas pavasaris.
nulelė́ti.
1. nusilpti.
2. lėčiau ką daryti, sulėtėti: Pirma skubėjo, pasku nulelė́jo, t. y. atleido skubėti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.