.
leliúoti, -iúoja, -iãvo.
1. dejuoti, aimanuoti; su balsu verkti: Koją nuniręs, ranką išlaužęs, leliúosi, t. y. dejuosi, piriuosi (kankinsies) par naktį, rėksi. Tik tu užsimesk ant kojų kirvį – galėsi paskui leliúoti. Ko ji tep leliuoja? – Ogi sūnus mirė.
2. šūkauti, rėkauti; dainuoti be žodžių: Piemens leliúoja ganydami: lelio namo, kiaulelės, ginale, piemenėliai. Ko leliúoji loc šile! Piemens tralialiuoja, leliúoja – ūksėja, be dainos, be žodžių rėkauja. Bobos, pulkais sustoję, leliuoja, gieda. Gysta gaideliai, leliuoja. Lelys leliavo, pačios negavo; kai pačią gavo, pats išgaravo. garsiai kalbėti: Neleliuok, gerklę paleidus.
3. šūkauti iš džiaugsmo, džiūgauti, triumfuoti. .
apleliúoti. apverkti, apraudoti: Kap mirė, tai nuvežė, apkapstė, apverkė apleliavo, ir po visam.
atleliúoti.
1. pridejuoti, priaimanuoti: Jau gana atleliavaũ – taisysiuos.
2. verkiant, raudant ateiti: Jau ji su vaikais atleliúoja in tėvus.
įleliúoti.
1. verkiant, raudant įeiti: Paskui trūną (karstą) inleliav [o].
2. įsiverkti, įsiraudoti: Kap insileliúoja, tai visos kai gegužės. Insileliav [o] kai motkos netekus.
išleliúoti. verkiant, raudant išeiti: Ateisi neprašyta, tai išleliúosi greitai.
nuleliúoti. nueiti leliuojant, raudant. .
paleliúoti. padejuoti, paaimanuoti: Tvinksta pirštas, ot teks su juo paleliuoti!
parleliúoti. pargrįžti verkiant, raudant: Ištekėjo, pagyveno – neseka, tai parleliav [o] in tėvus.
prileliúoti. pridejuoti; priraudoti: Daug prileliuõs su tuo skauduliu. Tai prileliúosit, motinai mirus.
suleliúoti. surikti, sušukti: Piemens suleliãvo, šuneliai sulojo ant vilko.
užleliúoti. pradėti raudoti: Pasakiau, ką negausi karvės, tai užleliav [o] ir nuleliav [o] namopi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.