x
lėmúoti, -úoja, -ãvo. lekuoti, sunkiai alsuoti: Karštą dien šunes, iškišę liežuvius, lėmuoja. Atbėgo inšilęs, tiktai lėmúoja kap šuva. Senysta riečia: pasejėjau keletą žingsnių ir jau net šonais lėmúoju.
atlėmúoti. lėmuojant ateiti: Draugas atlėmuodavo į mane, mudu abudu ilgai sėdėdavova sugraudintu.
išlėmúoti. iškvėpuoti: Šuo neprakaituoja, bet prakaitą per snukį išlėmúoja.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.