lengvinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. leñgvinėti, -ėja, -ėjo lengvai gyventi; nedirbti sunkaus darbo, dykinėti: Tokios panelės nora lengvinė́ti. Ana leñgvinėjo gyvenime, leñgvinė [ja] i mieste. Ana nepratus lengvinė́ti, t. y. lengvai dirbti. Užteks lengvinė́ti, rytoj eisma dobilų pjauti.
išlengvinė́ti. lengvai praleisti laiką: Ans visą savo amželį išlengvinė́jo.
nulengvinė́ti. ištuštinti, nuskurdinti: Lėtas buvo, kas paprašė ką, davė, neatsisakė, ir nulengvinė́jo savo ūkį.
palengvinė́ti. lengviau pagyventi; praleisti kurį laiką be sunkaus darbo, padykinėti: Vaikis dirbęs, kol dirbęs, dažnai ir palengvinė́ [ja].
prisilengvinė́ti prisibūti be sunkaus darbo: Tu pri Kiaulakio prisilengvinė́si.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.