leñgvinti (-yti), -ina, -ino
1. daryti lengvesnį, mažiau sveriantį: Naštą leñgvinti.
2. daryti lengviau atliekamą, įveikiamą, pakeliamą, ne tokį sunkų, varginantį: Ragini mus pasidžiaugt ir mūsų lengvini darbus. Vargdienis, žūdamas kasdieną vargūse ir rūpesniūse, tarias taboku lengvinąs savo vargus ir tildąs rūpesnius. Ir vienas malonus žodelis jam lengvino sunkų gyvenimą. [Dainuodami] mažinos, leñgvinos vargus … ir liūdną širdį raminos.
3. daryti mažiau apkrautą, apsunkintą, varginamą: Vyšnių šakos nulinkusios – leñgvinam, skinam. Čia tau ir traktorius pečius lengvina, ir agronomas pataria. Rasi vienus žmones spaudei, kitus lengvinai [priveizėtoju būdamas] ?
4. raminti, švelninti: Ėglis dėl vaistų nuo širdies, leñgvina širdį. | Bet kokiuog vaistu lengvina … šitą nuliūdimą? Lengvinti širdies arba būdo smarkumą. Skaudėjimas lengvinas (rimsta, mažėja) .
5. daryti ne tokį griežtą, mažinti: Bausmė lengvinama nustatytomis taisyklėmis.
6. atlikti gamtos reikalą, tuštintis: Ar vaikas gerai leñgvinasi?
apleñgvinti. palengvinti 3: Obelis prašo: apleñgvin (, kaimynkele, mane, nukrėsk mane. Jau apleñgvinau jai. Aplengvinti (apvogti, aptuštinti) kasą.
atleñgvinti. sumažinti, palengvinti, atleisti (skausmą): Geriausia, kad tų žolių paimtumei: jos tuojau atlengvina.
išleñgvinti.
1. iškastruoti, išromyti: Aš savo tekį jau išlengvinau. Kumeliuką išleñgvino. Jaučias – išleñgvintas, veršis – neišleñgvintas.
2. atlikti gamtos reikalą, išsituštinti: Stok čia pri krūmų, reik eiti išsilengvinti.
nuleñgvinti
1. padaryti lengvesnį, mažiau sveriantį. . Varpa, vėjo užgauta, išbėrė savo grūdelius ir nusileñgvinusi stačia atsistojo.
2. nusirengti, nusivilkti sunkų drabužį: Nusilengvink, t. y. nuimk (= nusivilk) drabužius. Na, tik prašom nusilengvinti!
3. išlengvinti 2.: Savo reikalą atlikti, nusileñgvinti. Sirgdamas nė nusileñgvinti neišeina.
paleñgvinti
1. padaryti ką lengvesnį, mažesnio svorio: Jie palengvino laivą, išmesdami javus į jūrą. Naštą pasileñgvinti.
2. pakilnoti norint nustatyti svorį: Tik paleñgvyk tą nešulį – pamatysi koks sunkus.
3. padaryti lengviau atliekamą, įveikiamą, pakeliamą, ne tokį sunkų, varginantį: Galinga technika palengvina kolūkiečių darbą. Kas sunkiai neša, reik jam paleñgvinti. Kada gi pagaliau galės jis palengvinti jos likimą? Prašvis šviesi saulelė, saulelė motinėlė, tai ji pralinksmins man, vargdienėlį, palengvins rūpestėlį. Ledai palengvina šiaurės žvėrių rūšims kilnotis iš žemyno į salas. | Žmogui tyčia kokiais nors vaistais palengvinti arba, kaip čia sakoma, „sutrumpinti gyvenimą“ Šalteikiuose neįprasta. Darbą pasileñgvinti.
4. padaryti mažiau apsunkintą, apkrautą, prislėgtą: Mergelė šoko, greitą [ja] palaidė palaidė karvelę: ir ją palengvino, ir pati pienelio pagėrė. O, tu mano sūneli, palengvinai rankeles, širdelę apsunkinai.
5. padėti, pagelbėti ką padaryti: Jonas galėtų man palengvinti, bet jis to nedaro.
6. ištuštinti (vidurius): Tiktai labai retas kurs teišliko nepalengvinęs savo vidurių.
šìrdį paleñgvinti
1. praeiti kokiam nors slogučiui: Ateis rudenėlis, išeis mošytėlė, palengvins tavo širdelę.
2. pasiguosti: Išsikalbėjęs ir palengvinęs širdį, Jurgis nuėjo sėti, o Petras akėjo toliau. Benius panoro pasikalbėti su draugu, palengvinti širdį.
prasileñgvinti
1. išlengvinti 2.: Šitokis darbinykas: kai išė [jo] prasileñgvinti, tai i prapuolė. Eik prasleñgvin'! Jei gyvulio viduriai neprasilengvins, tai kas valandą duok druskos.
2. gimdyti: Paieškok man bobutės, jaučiuos, kad neužilgo (= netrukus) reiks prasileñgvintie.
suleñgvinti. sulėtinti: Baltaragis sulengvino žingsnius ir pasilenkdamas žiūrėjo, bene kumelės pareina namo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.