lenkúoti, -úoja, -ãvo
1. kalbėti lenkišku akcentu; lenkiškai kalbėti: Viens lenkuoja, kits vokiškai kvaka. Keletas bajorėlių ir miestelėnų žiupsnelis „lenkavo“ namie, bet ir jie kalbėdavo lietuviškai. Jie lenkúoja po truputį.
2. versti lenku, lenkinti: Lenkuoja lietuvių vaikus.
aplenkúoti. aplenkinti: Gudų aplenkuoti bajoraičiai. Dvarai priguli lenkams arba apsilenkavusiems (aplenkėjusiems) senovės Lietuvos bajorams.
išlenkúoti. sulenkinti: Tik mums dar seniams sunku išlenkuoti liežuvį (išmokti lenkiškai) .
sulenkúoti. sulenkinti: Papasakosiu apie vieną tokį atsitikimą, kurį teko man regėti giliai sulenkuotame mūsų senovės kunigaikščių mieste, t. y. Vilniuje. Sulenkuoti dvarponiai. Daugel iš jųjų jau susilenkavo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.