lepinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. pamažu, šen ir ten vaikštinėti: Levukas lepinėja vietoje, dairosi lyg nesavas. Lepinė́ji kaip girtas po pakampius. Ančiukai palaidi lepinė́ja. Jų mergaitė lepinė́ja ir lepinė́ja po žemę (šliaužioja) .
aplepinė́ti. apmindžioti: Matai, aplepinėjai gėles, ir nuvyto.
išlepinė́ti. išmindžioti, išlepenti: Kad tu, vaikel, man išlepinė́jai visą rasodą.
nulepinė́ti. numindžioti, nulepenti: Antys ne kiek lesa, kiek nulepinė́ja. Ir reikėjo čia dabar tau ateit ir nulepinėt tuos žiedus!
prilepinė́ti. kojomis prispausti, prilepenti: Kad tu lapus prie žemės visiškum prilepinėjai, tai kaip jie beaugs.
sulepinė́ti. sumindžioti, sulepenti: Kam dabar čia tą žemę teip sulepinė́jai?
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.