x
lepùmas.
1. → lepus 1: Sūnus nepanašus buvęs į savo tėvą, mėgdavęs lepumą ir nieko neveikdavęs. Koks jo lepùmas – valgyt lovon duoda! Tižo lepumūse svetimų pramonių. Valgė [je] ir gėrė [je] nu lepumo ir ištižimo visus saugoti.
2. → lepus
3.
išlepùmas. išlepimas: Vienas bajoras turėjo labai išlepusią pačią, ir net iš išlepumo buvo apsimetus į ligą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.