.
lermúoti, -úoja, -ãvo. triukšmą, lermą kelti: Įsigėręs nekeiks, neblazgatys, nelermuõs. Nelermuokiat, galva ūža nū jūmsų rėkavimo. Negali susikalbėti, tik lermúoja. Ar eisu aš ten su anuo lermúotis? Ko čia lermúojatės? Pradėjo lermúoties, kumsčias kaišyti po nosės.
aplermúoti. aprėkti, apibarti: Zuikis pačią aplermãvo.
įsilermúoti įsirėkoti, įsitriukšmauti, įsierzinti: Įsilermãvęs su toms boboms, ergeliu netrivojąs.
išlermúoti. su triukšmu išgauti: Išlermavau (atsiėmiau) iš brolio savo dalį ir parsikėliau į miestalį gyventi.
parlermúoti. lermuojant pareiti: Kiti pikti parlermavo namo, musę kandę.
prisilermúoti prisitriukšmauti: Prisilermãvo vaikai par dieną, rasit dabar tylės.
susilermúoti triukšmingai susiginčyti, susibarti: Anie čia susilermãvo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.