liaukóti, -ója, -ójo
1. vemti; laistyti kuo nors nešvariu: Vemia, liaukója, patvory nuvirtęs. Kam liaukójat po kojų, nuo žmonių bus sarmata!. Bobos taip pat, kaip katės musmirių užėdusios, liaukojos, tvoromis žiogriais besikarstydamos nuslankiojo iš pokylio. | Vietoj vandens liaukojas (taškosi) purvynė.
2. verkšlenti, žliumbti: Liaukók neliaukójęs, tavo sūnelis jau nebegrįš. Argi labai sopa, kad nenustoji liaukóti ilgai. Nu, nesliaukók nesliaukók, nupirksiu ir tau dar gražesnį.
3. sirgti, negaluoti: Par kiaurą naktelę liaukójo (sirgo viduriais), nežinau nė kas pasidarė. Kiaulės liaukoja liaukoja (serga liaukomis) ir vis neišsiliauko [ja]. Ana jau ar dvi dienos kaip liaukójas. Kiaulės kažko liaukójas, neėda visą dieną.
apliaukóti
1. apibjauroti, apteršti, aplieti, aptaškyti kokiais nors nešvarumais: Čia girtų praeita – visas takas apliaukótas. Visi ratai apliaukóti, kaipgi su jais bevažiuosi. apibėgti, aptekėti kuo: Sužeistoji koja taip apliaukójusi (apibėgusi pūliais), net šleikštu ir žiūrėti. Apsiliaukójo kaip karvė gerdama. Apsiliaukójo (apsiliejo, apsitepė) smakrą bevalgydamas. Kiaules liuobdama apsiliaukójau (apsilaisčiau ėdalu) . Kad duosiu par snukį, tai apsiliaukósi! Žmogus guli apsiliaukójęs, apsiseilėjęs.
2. apsiverkti, apsižliumbti: Tas vaikas tai vis apsliaukojęs ir apsliaukojęs. Tuoj ir apsiliaukójo! Kaip tau ne sarmata!
išliaukóti
1. išvemti.
2. išsisirgti, pasveikti.
priliaukóti. pribjauroti, prišmeižti, privemti, prilaistyti: Merga visokių pamazgų prilaistė, priliaukójo pilną gryčią. Visur priliaukóta kraujo.
susiliaukóti susibjauroti, susiteršti: Kiaulės prieš dargną susiliaukója. Visas susliaukójo, net per kelnes sunkias.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.