liáuninti (-yti), -ina, -ino.
1. daryti liauną, lankstų: Liáunina botkotį, kad šmaikštesnis būtų.
2. mankštinti, miklinti: Liáunina kojas, nori labai šokti. Vakar ravėjai burokus, tai šiandie nereik liáunintis.
išliáuninti.
1. padaryti liauną: Išliáunintas lazdynas geriau lenkiasi. Išliáunyk karklus, paskui galėsim ką nors pyti. Išliáunink virvę, kad minkštesnė būtų. Kai išsiliáunins, račiukas paskui lengviau sukinsis. Niekis, žandas sustingęs. išsiliáunins.
2. išmankštinti, išmiklinti: Prieš šokimą kojas išliaunina. | Jis gavo gerai ranką išliáuninti (įkirto kam nors gerai į kailį) . Savo taip išliaunytu liežuvėliu studentas mokėdavo dekanui apdumti akis.
paliáuninti. kiek liauninti, pamiklinti: Paliáunink statinėlį, kad gražesnis karbas būtų.
praliáuninti. pramiklinti: Teks pas juos kojas praliáuninti (pašokti) . Važiuodama per Dotnuvą ėjau, tai prasiliáunino kojos.
susiliáuninti suglebti, susileisti: Kūnas susiliaunino, t. y. pasidarė liaunas, sugležo, sudribo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.