lio•zginti, -ina, -ino. lėtai, iš lengvo eiti, slimpinti: Antanas pamažu liozgino, tai palikau. Ir vėl šuva liozgina aplink kamarą: išneš ką nutvėręs. Aš važiuoju, galvą nulenkęs, arkliai lio•zgina.
įlio•zginti. lėtai, iš lengvo įeiti: Vietoj pono direktoriaus pamažu įliozgino nupenėtas kaip meitėlis vilkinis, visiems gerai pažįstamas „šuniukas Liuksas“.
išlio•zginti. iš lengvo, lėtai išeiti: Paskui jį išliozgino ir Antanas.
nulio•zginti. iš lengvo, lėtai nueiti: Indreika kaip vilkas nuliozgino pamažu prie varstoto. Paskui šuva nuo lango nuliozgino į diendaržį.
parlio•zginti. iš lengvo, lėtai pareiti: Va, jau ir Ignas parliozgina. Teliukai pirma parbėgo, o paskui ir karvės parliozgino.
pralio•zginti. iš lengvo, lėtai praeiti: Kumelė nesibaidė – praliozgino pro šalį.
prilio•zginti. iš lengvo, lėtai prieiti: Iš lėto priliozgina Vytas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.