liūdė́ti, liū̃di (-ė́ja), -ė́jo
1. būti liūdnam, prislėgtos nuotaikos, sielvartauti: Stovi, liūdi mergelė, rankeles nuleidus. Nesikrimsk taip ir neliūdėk savo mirusios pačios. Pasakyk tu man, berželi, laukų svyrūnėli, dėl ko mudu liūdim prie aukšto kalnelio? Geriau tylėti, negu, ką pasakius, liūdėti. Ir ten gal ne vienas arba ne viena liūdėja, dūsauja, tamstos pasigenda. Liūdi sakalėlis anytos sodelė [je]. Bet ko verkti, ko liūdėti, kad tai visų dalis. Neliūdėk, berneli, baltas dobilėli, tu mane lankysi rytas vakarėlis. Telinksminieg vėl juos brolių tarnavimai, … kurie liūdintiemus daromi est. Ko liūdi, gal maža bliūde? Ko liūdi? Penki kleckai bliūde. Kai tuos suėsi, daugiau pridėsiu.
2. reikšti liūdesį dėl ko, apgailėti: Gailiesi amžius didžius atminęs? Praeitį brangią liūdi? Skamba jos dainos … žaliajame vyšnių sodelyj, kur bernelį liūdi.
įsiliūdė́ti. imti labai liūdėti.
išliūdė́ti. praleisti kurį laiką liūdint: Išliūdė́ti metus.
nuliūdė́ti. nuliūsti: Oi tu, mergel, mergel, mergužėle mano, oi, ko nuliūdė́jai, jauna būdama? Taip bernytis jaunų dienų visas nuliūdėjo.
paliūdė́ti. pabūti liūdnam: Kap aš užaugsiu, pasiūgėsiu, ant aukso nendrelės paliūdėsiu. Paliūdėjai truputį, ir gana.
pérliūdėti. liūdint praleisti kurį laiką: Savo amžią pérliūdėti.
praliūdė́ti. prabūti kurį laiką liūdint. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.