liùdijimas. → liudyti.
1. asmens, ką nors mačiusio, girdėjusio ar žinančio, parodymas: Beveik visi rašytiniai liudijimai apibendrinamai kalba, kad Lietuvoje pirmasis atvirą ginkluotą kovą prieš caro valdžios jėgas pradėjo Antano Mackevičiaus vadovaujamas sukilėlių būrys. Liudijimas dėl mūsų yra didei svarus šiame dalyke. Ką matė ir girdėjo, tai liudija, ir niekas nepriima jo liudijimo. Nekalbėsi neteisaus liudijimo. Pagal senovės raštininkų liudijimą, buvo vyras mokytas. Liudijimas jo turėjo būt brangesnis visuosemp, o neg moteriško. Ne be liudijimo … save patį paliko.
2. kokio nors fakto, įvykio tikrumo patvirtinimas: Tikrinių vardų liudijimui pritaria ir bendriniai.
3. oficialus, raštiškas pažymėjimas: Sveikatos liùdijimas. Kilmės liudijimas. | Ir įdėsi skrynion liudijimą, kurį tau duosiu.
apliùdijimas. → apliudyti
1.
atliùdijimas. → atliudyti: Atliudijimai yra minėtose vietose randami. Atliùdijimo raštas. Teisių atliudijimas (legitimacija) .
išliùdijimas. → išliudyti: Gatavas išliudijimas. Tas yra tikriausias išliudijimas.
paliùdijimas.
1. → paliudyti 1: Dokumento nuorašo paliudijimas. Tai mokslo paliudijimas!
2. liudijimas 3: Duodame paliudijimą, idant niekas jo kelyje nebaustų.
pérliudijimas. → perliudyti. Ak, kad galėčiau savo persiliudijimą ir jums įteikti!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.