išliulėti

liulė́ti, liùla (liùli), -ė́jo. liūlė́ti, liū̃la (liū̃li), -ė́jo

1. liūliuoti, siūbuoti, vilnyti: Pamatę dirvas, apsėtas rugiais …, nuo vėjelio sujudintas ir liùlančias. Tyliai liula Šyšos upė. Aplink vešlios dobilienos liula. Marios, kurios taip didės ir erdvos yra, juda (liula) be skaitliaus. Liūla bangos ežerėlyj. Gera pjauti, kai liula rugeliai, gera pjauti, kai aštri dalgelė.

2. liumpsėti, linksėti: Kad eina, tai net žemė liùla. Eitant par tas lankas, žemė liùla. Kai eini per liūną, kad liula, rodosi, kad nuklimpsi į bedugnę. Liula dumblas, gali inlįst. Bala liūli. Liūnas liùla po kojų. Ė karklai po slėnį terp liulančių paversmių pasmėgo pavėnę. Minkštučiukai samanų patalai ištiesti galvą int save traukia ir liula užliesti. | Lentos liula po kojomis. | Tešla duonmaišy, gerai išminkyta, pukna, po spusterėjimo delna ilgai liulė́jo.

3. dribsėti, linguoti: Tos karvės liula iš riebùmo. Ot gražus (riebus) arklys, net nugara liùla, kai eina. Liula avys riebumu. Liulė̃s iš riebumo jautis. Kap bėga, tai net jos lašiniai liùla. Ant jo sprando taukai reginčiai liùla. Liulantì poni, išsiganiusi, eita liulė́dama. Ėgi tavo kiaulio riebumas, net liula!

4. būti daug, knibždėti: Ne vien reikėjo saugoties nu pikto žmogaus, bet ir nu pačių smarkių žvėrių, kurie jų traškančiose girėse liulėte liulėjo. Toj vietoj didė kaimenė bandos liulėte liulėjus. Virš liulančių žmonių bambsėjo ir skardeno varpai. dideliam būriui vykti, judėti: Keliu liulė́jo liulė́jo kareivių būriai.

5. tekėti, sroventi: Kiekviena sluoksnis yra sudėta iš sriuogų, pailgui medžio eitančių, it kaipo gyslų, kuriose sula liul ir tek. Kad tulę ištrauksi, liula alus iš verpelės.

6. palengva eiti: E kad liùla, kaip senis. Vos liùla, nežymu, ant katrą kraštą eina.

7. plaukti, sklisti. Dainuoja bernai ties Puodžių kaimu, o daina toli liula. Klausosi riksmo, kuris liula iš seklyčios.
atliulė́ti, àtliula, -ė́jo.

1. prisiartinti.

2. ateiti, atskristi. Atliula spiegiančios dainos žodžiai.
įliulė́ti, į̃liula, -ė́jo. įeiti. Įliulė́jo pirkion.
išliulė́ti, ìšliula, -ė́jo. išsijudinti iš vietos, pajudėti: Kažin kada anas išliulė̃s.
nuliulė́ti, nùliula, -ė́jo.

1. nueiti. Šiandien jų tėvas kažin kur nuliulė́jo nuliulė́jo. Kad nuliulėjo kieno kiaulis.

2. visu būriu nueiti, nubėgti: Nuliulė́jo gyvulių banda į pabalį.
suliulė́ti, sùliula, -ė́jo.

1. susiūbuoti, sujudėti: Ji sudrebėjo, lyg po ja žemė būtų suliulėjusi.

2. pradėti tekėti, sroventi: Nereik su tuomi ankstinties ir laukti lig suloms suliulant arba sukušant.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>liulė́ti, </b>liùla (liùli), -ė́jo. liūlė́ti, liū̃la (liū̃li), -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">liūliuoti, siūbuoti, vilnyti: </span> Pamatę dirvas, apsėtas rugiais …, nuo vėjelio sujudintas ir liùlančias. Tyliai liula Šyšos upė. Aplink vešlios dobilienos liula. Marios, kurios taip didės ir erdvos yra, juda (liula) be skaitliaus. Liūla bangos ežerėlyj. Gera pjauti, kai liula rugeliai, gera pjauti, kai aštri dalgelė. <br/>2. <span class="explanation">liumpsėti, linksėti: </span> Kad eina, tai net žemė liùla. Eitant par tas lankas, žemė liùla. Kai eini per liūną, kad liula, rodosi, kad nuklimpsi į bedugnę. Liula dumblas, gali inlįst. Bala liūli. Liūnas liùla po kojų. Ė karklai po slėnį terp liulančių paversmių pasmėgo pavėnę. Minkštučiukai samanų patalai ištiesti galvą int save traukia ir liula užliesti. | Lentos liula po kojomis. | Tešla duonmaišy, gerai išminkyta, pukna, po spusterėjimo delna ilgai liulė́jo. <br/>3. <span class="explanation">dribsėti, linguoti: </span> Tos karvės liula iš riebùmo. Ot gražus <span class="explanation"> (riebus) </span> arklys, net nugara liùla, kai eina. Liula avys riebumu. Liulė̃s iš riebumo jautis. Kap bėga, tai net jos lašiniai liùla. Ant jo sprando taukai reginčiai liùla. Liulantì poni, išsiganiusi, eita liulė́dama. Ėgi tavo kiaulio riebumas, net liula! <br/>4. <span class="explanation">būti daug, knibždėti: </span> Ne vien reikėjo saugoties nu pikto žmogaus, bet ir nu pačių smarkių žvėrių, kurie jų traškančiose girėse liulėte liulėjo. Toj vietoj didė kaimenė bandos liulėte liulėjus. Virš liulančių žmonių bambsėjo ir skardeno varpai. <span class="explanation">dideliam būriui vykti, judėti: </span> Keliu liulė́jo liulė́jo kareivių būriai. <br/>5. <span class="explanation">tekėti, sroventi: </span> Kiekviena sluoksnis yra sudėta iš sriuogų, pailgui medžio eitančių, it kaipo gyslų, kuriose sula liul ir tek. Kad tulę ištrauksi, liula alus iš verpelės. <br/>6. <span class="explanation">palengva eiti: </span> E kad liùla, kaip senis. Vos liùla, nežymu, ant katrą kraštą eina. <br/>7. <span class="explanation">plaukti, sklisti</span>. Dainuoja bernai ties Puodžių kaimu, o daina toli liula. Klausosi riksmo, kuris liula iš seklyčios. <br/><b>atliulė́ti, </b>àtliula, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">prisiartinti</span>. <br/>2. <span class="explanation">ateiti, atskristi</span>. Atliula spiegiančios dainos žodžiai. <br/><b>įliulė́ti, </b>į̃liula, -ė́jo. <span class="explanation">įeiti</span>. Įliulė́jo pirkion. <br/><b>išliulė́ti, </b>ìšliula, -ė́jo. <span class="explanation">išsijudinti iš vietos, pajudėti: </span> Kažin kada anas išliulė̃s. <br/><b>nuliulė́ti, </b>nùliula, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">nueiti</span>. Šiandien jų tėvas kažin kur nuliulė́jo nuliulė́jo. Kad nuliulėjo kieno kiaulis. <br/>2. <span class="explanation">visu būriu nueiti, nubėgti: </span> Nuliulė́jo gyvulių banda į pabalį. <br/><b>suliulė́ti, </b>sùliula, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">susiūbuoti, sujudėti: </span> Ji sudrebėjo, lyg po ja žemė būtų suliulėjusi. <br/>2. <span class="explanation">pradėti tekėti, sroventi: </span> Nereik su tuomi ankstinties ir laukti lig suloms suliulant arba sukušant.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.