lium̃pinti (-yti), -ina, -ino, liùmpinti
1. lėtai, sunkiai eiti: Senis liùmpina į mišką. Kur jau lium̃pini į pakampę, ar neisi dirbti! Nespėk atsikelt, tai jau, žiūrėk, ir liùmpina per sodžių tas Adomų senis. Nuknabinusios galvas liumpinome atgal namo.
2. supti, linguoti: Atsisėdęs ir liùmpina sėdynę. Įsisėdęs į grabanką ir liùmpinasi kap mažas vaikas.
atlium̃pinti. sunkiai, linguojant ateiti: Tokis purvynas, kap tik atlium̃pinau. Atliùmpino vilkas in šulnį ir storai ėmė šaukt.
išlium̃pinti. sunkiai išeiti: Lėtu žingsniu išliumpino iš svetainės.
nulium̃pinti. sunkiai, linguojant nueiti, nuslinkti: Šeštadieniais vyrai pas merginas kartais nulium̃pina. Kap motka nulium̃pino, tada dašoko ir intęsė duobėn tuos maišelius.
palium̃pinti. pasupti: Palium̃pyki mergaitę lopšy. Aš norėjau dar daugiau pasiliùmpyt.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.