x
.
liūrúoti, -úoja, -ãvo (lauern)
1. laukti ko nors: Šuo tik ir liūrúoja, kad ką gautų. veltui laiką leisti: Na, dabar tas sūnus visai apkvaišo ar ką – kelinta diena liūruoja. Niekad dykos neliūrúoja, o ir kiemą išsišluoja.
2. niekais leisti, eikvoti. .
išliūrúoti. niekais praleisti: Ans liūruote išliūrãvo savo gyvenimą, ir tu praliūruosi, t. y. pragersi.
nuliūrúoti. palaukti, nutykoti: Kai vaikas eina su obuoliais, jis nuliūrúoja pakelėj ir atima.
praliūrúoti. niekais praleisti: Praliūruõs savo gyvenimą, t. y. pragers.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.