lojìmas. lójimas.
1. → loti 1: Ir šunų lojìmas – kiba vagys atė [jo] ! Lojimas be paliovos neduoda užmigtų. Balsas paneša tai į šunes lojimą, tai į veršiuko bliovimą. Ar toli skalikų lójimas? Vilkas šunio nebijo, bet lojimo nekenčia. Daug šunų, daug lojimo, bet maža naudos iš jų apsaugos. Šunio lojimas dangun neina.
2. → loti 3: Bobų lójimo nėra ko klausyti.
3. → loti 5: Tu daryk, kaip darai, ir nepaisyk jos lojìmų.
4. dviejų dainuojama daina, kurios žodžiais dainininkai kertasi, stengiasi viens kitą nugalėti: Ne daina, ale lojìmas. Dainos turi tendencijos pasikeisti naujoviškomis dainomis – dainuškomis, lojimais.
atsilojìmas.
1. → atloti
6. Atsilojimą gaunu.
2. → atloti
8. Ot buvo atsilójimas: keikė, darkė, kiek tik norėjo!
išlojìmas. sugebėjimas kalbėti, plepėjimas: Ale o išlójimas! Tokiu išlójimu visus tik į pasiutimą įvedė.
sulojìmas. → suloti 1: Išgirdau trumpą sulojimą ir tuoj po to šauksmą. Kiekvienas šuns sulojimas gyventojams giliai atsiliepdavo širdyse. Šunų susilojimas skambėjo kaip pasveikinimas ir pasisveikinimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.