išlojoti

.
lõjoti, -oja, -ojo (łajać, лaяць). lojóti, -ója, ­ójo. plūsti, koneveikti: Ir pradėjo senį lojoti: – Tu šioks, tu toks, tu pusgalvi! Visaip lojoja, išdirba, kad jai ir liežuvis nenutrūksta. Ka pasiuto mane lõjot, ka visi langai drebėjo. [Bardamasis] bene lojojai, bene keikei? Bjauriais žodžiais mane lõjodamas bliovė. Kur užpuldama kiekvieną lojojo. Pyksta, pradeda durnuoti ir lojoti, nežinodami nei patys, už ką. Tas, kuris lojoja brolį savą, kaltas bus peklos. Jie dar man čia lojosis, buožgalviukai! – artėdamas plūdosi senis. Lojotis tai lojokis, bet muštis, bra, nepradėk! Dėlto anas labai grubijonas – lõjojas su žmonėm. išjuokti, pašiepti: Kap svotas lojodavot, pagiedok. Giesmės svotam lõjotie. Užeik per tą pievą – pempės pradeda lojoti.
aplõjoti. apiplūsti, išplūsti: Policija, aplõjojusi Jonelį, išejo. Jo negalima aplojot, gausi baudą. Kad ir piktą žodį pasisakom, kartais net apsilõjojam, bet pereina, ir vėl geruoju.
atlõjoti. į plūdimą atsakyti plūdimu: Neatlojojo, kada buvo lojojams.
išlõjoti. iškeikti, išplūsti: Jei kuris pradeda šnekėti, kad Vanagas kvailai darąs, ji užpuolusi išlojoja. Daryk gera nenaudam – da išlõjos. Ka išlojojo, ka išbaro – ta tik raudonuo [ja]. Nueik ir išlõjok gerai už tokį darbą. Teip išdėjo, teip išlojojo, kad nė šuva mėsos neėstų. Kad ką daro neprideramo, kaip vogt, užmušt, ižlojot, apkalbėt. Išsilõjojo marčios paskutiniais žodžiais.
palõjoti. kiek pabarti, paplūsti. .
sulõjoti. išlojoti: Tu jį sulojojai, sugėdinai kaip šunį. Sulojok tu jį, kodėl neparašė. Gaidukus išgainioja, vaikiukus sulojoja. Toj svočiulė paspūtėlė norėj svočia būti, o tas svotas, tas begėdis, svočią sulojojo. Mano gaspadorius susilõjojo su juo.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>lõjoti, </b>-oja, -ojo (łajać, лaяць). lojóti, -ója, ­ójo. <span class="explanation">plūsti, koneveikti: </span> Ir pradėjo senį lojoti: – Tu šioks, tu toks, tu pusgalvi! Visaip lojoja, išdirba, kad jai ir liežuvis nenutrūksta. Ka pasiuto mane lõjot, ka visi langai drebėjo. [Bardamasis] bene lojojai, bene keikei? Bjauriais žodžiais mane lõjodamas bliovė. Kur užpuldama kiekvieną lojojo. Pyksta, pradeda durnuoti ir lojoti, nežinodami nei patys, už ką. Tas, kuris lojoja brolį savą, kaltas bus peklos. Jie dar man čia lojosis, buožgalviukai! – artėdamas plūdosi senis. Lojotis tai lojokis, bet muštis, bra, nepradėk! Dėlto anas labai grubijonas – lõjojas su žmonėm. <span class="explanation">išjuokti, pašiepti: </span> Kap svotas lojodavot, pagiedok. Giesmės svotam lõjotie. Užeik per tą pievą – pempės pradeda lojoti. <br/><b>aplõjoti</b>. <span class="explanation">apiplūsti, išplūsti: </span> Policija, aplõjojusi Jonelį, išejo. Jo negalima aplojot, gausi baudą. Kad ir piktą žodį pasisakom, kartais net apsilõjojam, bet pereina, ir vėl geruoju. <br/><b>atlõjoti</b>. <span class="explanation">į plūdimą atsakyti plūdimu: </span> Neatlojojo, kada buvo lojojams. <br/><b>išlõjoti</b>. <span class="explanation">iškeikti, išplūsti: </span> Jei kuris pradeda šnekėti, kad Vanagas kvailai darąs, ji užpuolusi išlojoja. Daryk gera nenaudam – da išlõjos. Ka išlojojo, ka išbaro – ta tik raudonuo [ja]. Nueik ir išlõjok gerai už tokį darbą. Teip išdėjo, teip išlojojo, kad nė šuva mėsos neėstų. Kad ką daro neprideramo, kaip vogt, užmušt, ižlojot, apkalbėt. Išsilõjojo marčios paskutiniais žodžiais. <br/><b>palõjoti</b>. <span class="explanation">kiek pabarti, paplūsti. </span>. <br/><b>sulõjoti</b>. išlojoti: Tu jį sulojojai, sugėdinai kaip šunį. Sulojok tu jį, kodėl neparašė. Gaidukus išgainioja, vaikiukus sulojoja. Toj svočiulė paspūtėlė norėj svočia būti, o tas svotas, tas begėdis, svočią sulojojo. Mano gaspadorius susilõjojo su juo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.