luĩbinti, -ina, -ino. gūrinti, glūdinti, slinkti; eiti nuleidus akis: Kur tu luĩbini, t. y. eini į durnių pasivertęs, apsileidęs? Luĩbink greičiau, kaip čia eitì kaip nusprogęs!
apsiluĩbinti. apsimesti luibiu, kvailu: Ans apsiluĩbino, t. y. į durnių pasivertė. Nėr ans kurtas, tik apsiluĩbinęs.
atluĩbinti. ateiti, atgūrinti: Ans žadėjo ateiti, jug turės atluĩbinti.
įluĩbinti.
1. įsigrūsti, įkristi: Ejęs tiesiau ir įluĩbinęs į tą duobę, tik gerai, kad išgirdom šaukant, o būtų ir nužuvęs.
2. įsilaužti: Įluĩbins vagis ir pavogs.
išluĩbinti. išeiti, išgūrinti: Aš pasijuokiau, o tas luibi luibi … ir išluĩbinęs.
nuluĩbinti. nerangiai nueiti, nusivilkti: Kame mergė? – Nuluĩbino į miežieną.
parluĩbinti. pareiti, parstyrinti, pargožinti: Beparluĩbinąs tas kelmas.
priluĩbinti. prieiti nerangiai: Priluĩbino pri munęs i juokas (juokiasi) .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.