lùkštinti (-yti), -ina, -ino. lukštenti:
1. Senė lukštindavo saulėgrąžas. Vaikai tik lùkština žirnius. | Vaikas šašus lùkština (drasko) . Ta giesmelė kelia tinginį iš miego, lukština (verčia dygti, augti) žiemkenčio diegą.
2. Ji. parodo, kaip draugijinis žmonių noras kinta ir lukštinas.
atsilùkštinti. išsirutulioti: Tam reikalinga išmanyti, kurs žmogus yra pažangesnis, kurs yra savo žmoniškume daugiau atsilukštinęs.
išlùkštinti. išlukštenti:
1. Riešutus, žirnius išgvildinti, išlùkštinti. Kaimyno žąsys gražiai išlukštino mano avižas. Jis motinai išlukštino (išaiškino, atskleidė) Antuko apgavystes. Žirniai išsilùkština. Aš žirnius išsilùkštinu. Greitas kaip viščiukas, tik iš kiaušinio išsilukštinęs. Jau buvo viena koja pas Abraomą, o, žiūrėk, ir išsilùkštino (pasveiko) . | Laikas dabar mums išsilukštint iš lukšto aklybės.
2. Kožnas viens žmogus užgimdams pumpurui lygus, iš kurio žiedelis jo pirmiaus išsilùkštin.
prasilùkštinti prasiaižyti, prasikalti: Ale su viena diena žiedelis dar nesirodo, bet reik daug dienų, ik pumpurs jo prasilùkštin.
prilùkštinti. priaižyti, prigvildenti: Prilukštykit svogūnų lukštų, tai kiaušinius kvorbinsim.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.