lùnginti, -ina, -ino. luñginti.
1. mosuoti, vizginti (uodegą): Šuva uodegą lùngina. Lungina uodega.
2. meilintis, gerintis, glaustytis, pataikauti: Šuo lungindams, meilaudamas eiti. Šuva su uodega lùnginas (gerinas). Motiejus lunginasi prie Marytės. Lùnginkis, gal įkrisi jai į akį. Lunginas, gerinas, su uodegą vizgindamas, kaip šuva. Šuva lùnginas vizgindamas uodegą.
įsilùnginti. prisimeilinti.
išlùnginti. išvilioti: Ponas paskutinį kąsnį išluñgino.
prisilùnginti. prisimeilinti, prisigerinti: Kas taip mokės kaip jis prisilùngint! Tai mat, ir prisilùngins marti uošvei. Šiaip teip prisiluñginau prie jo ir ištekėjau.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.