luopsė́ti, lúopsi, -ė́jo
1. su garsu mušti, plakti: Prikimšę maišą šiaudų, plakikai luopsėdavę rykštėmis į tą maišą, o vienas žmogus rėkdavęs, tarsi plakamas. sparnais plakti, plumpsėti: Žąsinai vienas kitą sparnais lúopsi. Gandras pradėjo sparnais luopsėti. Luopsi varna, o šuva šoka lot. dundėti: Armotos lúopsi, net perošia per orą.
2. su garsu ėsti, srėbti, lapnoti: Kažin ką ten šuo priemenėj lúopsi. Kiaulytė te lúopsi ir lúopsi.
3. sunkiai, plumpsint eiti: Luopsė́jo luopsė́jo per visus metus su klumpėm. Kad luopsi per laukus! linksėti, dribsėti einant: Aš jį iš eisenos pažįstu: jis eidamas lúopsi – tik luopt luopt.
4. dirbti, rūpintis: Kad ana be darbo nepasėdi – lúopsi ir lúopsi. Lúopsiu lúopsiu apie vaikus.
liežuviù luopsė́ti šnekėti, taukšti: Ką tu liežuviu be reikalo luopsi, tai geriau tylėtum.
atluopsė́ti.
1. sunkiai, dribsint atbėgti: An jau atlúopsi.
2. atlumpsėti: Jau vėl prūdan gandras atluopsė́jo.
išluopsė́ti.
1. išėsti, išlapnoti: Per gẽra (gerumas) žiemmitės: išneši arkliašūdžių, išlúopsi ir kiūtauna sau rami.
2. išskristi su garsu: Tik einu per balą – ir išluopsė́jo laukinė antis iš po kojų.
nuluopsė́ti.
1. sunkiai nueiti: Paspėsi gi dar, nuluopsė́si. Kas te nuluopsė́jo per atšlaimą?
2. sunkiai nuskristi: Kažkoks baisiai didelis paukštis per pušyną nuluopsė́jo.
paluopsė́ti.
1. paėsti: Varyk kiaules bulvienon, jau gana paluopsė́jo.
2. paskristi: Paluopsė̃s truputį varna toliau ir vėl tyko viščiukų.
priluopsė́ti. priėsti, prilapnoti: Varyk šunį laukan, jau priluopsė́jo, net skersas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.