.
lū́žėti, -ėja (-i), -ėjo. po truputį lūžti, lūžinėti: Kailiniai piemens nuo suskrendimo lū́žėti pradeda. Arklena sušlapinta lū́žėja išdžiūvusi. | Ledai visur lū́žėjo, eižėjo. Nuo strazdo kojų ledai lūžėjo, vandenėliai tekėjo. Kad siratos neverkuotų, upės netekėtų, kad siratos nedejuotų, sodai nelūžėtų.
išlū́žėti. po truputį išlūžti: Išlū́žėjusios grindys. Liepos mėnesio pradžioj ledas esti išlūžėjęs [šiaurėje].
nulū́žėti. po truputį nulūžti. .
palū́žėti. įlūžti: Per tiltelį ėjau, tiltas palūžėjo.
prilū́žėti. prilūžti: Prilū́žėjo batvinlapių, reik eiti kiaulėms pririnkti.
sulū́žėti.
1. sudaužėti, prakiurti: Sulūžėjo drabužis par sulenkimą.
2. išsivartalioti; sulūžti: Tvoros sulūžėjusios be galo. Išrizgę rugiai, sulū́žėję. Iš sniego daugybės ir medžiai sulūžėję.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.