lùzginti, -ina, -ino, luzgìnti, -ìna, -ìno
1. ką nukarusį judinti, purtyti, vizginti: Kiaulės, karvės ausimis lùzgina, ginas nu vabalų. Šuo ausis lùzgina. Uodegą lùzginti.
2. raginti, gyvinti: Ans arklį lùzgina bėgti. Jis šokinėjo nuo vienų prie kitų ir visą talką luzgino. Aną, jei nori, lùzgink ir lùzgink, šiaip užmigtų bedirbdamas. | Šnekinu, juokinu, kybinu, tai bus lùzginu.
3. valkiotis: Kur čia lùzgini, a nori į skūrą gauti!
4. negražiai rengtis, muturiuotis.
ausų̃ nelùzginti nekreipti dėmesio: Aš anam kalbu, o ans nė ausų̃ nelùzgina.
apsilùzginti: Apsiluzgìnti yra apsirėdyti nedailiai.
įlùzginti. įtraukti į darbą, išjudinti: Įlùzgink vaikus. Kad įlùzgini, kalba ir senas žmogus. Kad įsiluzgina, i mūso vaikis yr linksmas.
išlùzginti. išjudinti: Aš tą akmenį išlùzginau iš vietos.
nulùzginti
1. nepatogiai, maskatuojant nunešti: Lazgu, lazgu ir nulùzgino tuščius nėšius. Taip nenulùzginsi, rankos pavargs!
2. nueiti: Petras, mačiau, į miestą nulùzgino.
palùzginti. pajudinti: Įkąsk ir palùzgink!. Pasilùzginau (pasitaisiau), vėl darbuojuos.
ausų̃ nepalùzginti nesirūpinti: Anie par savo užkietėjimą ir ausų nepaluzgina.
parlùzginti. nepatogiai, sunkiai parnešti: Parlùzginau šįryt penkis tetervinus nušavęs [is]. Pilną viedrą pieno parlùzginau.
sulùzginti. sujudinti, supurtyti: Duku, duku už krūtinės ir už čiuprynos nutvėręs, sulùzgino jį, t. y. supurtino. Susilùzginęs pienas. | Susilùzginusios gyvatės nekanda.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.