lýginimas. → lyginti.
1. darymas paviršiaus lygaus: Kelio lýginimas. Lyginimo padargas. Metalų lyginimu vadinamas įdubimų, persimetimų, iškrypimų ir kitokių trūkumų pašalinimas lakštinėje, strypinėje medžiagoje.
2. darymas lygių, vienodų: Nusigrįžo šalin nuo tokio primityvaus svieto lyginimo.
3. gretinimas, norint nustatyti panašumą ar skirtumą: Svarbiųjų prokalbės problemų negalima išspręsti vienu lyginimo keliu. Nežinomųjų lyginimas.
4. svetimavimo prikaišiojimas: Tas lýginimas pri kitų ir grauna gyvenimą.
atlýginimas. → atlyginti.
1. užmokestis už darbą, atpildas, atmokestis, atlygis: Darbininkai laimėjo, ir jų atlyginimas buvo pakeltas. Šaulys atlyginimo vietoj davė jam šautuvą. Retkarčiais keldavo per upę pėsčius, imdamas menką atlyginimą. Ėmė neišmanėlė atlyginimo už darbą prašyti. Koks darbas, toks atlyginimas. Geram meistrui darbas rūpi, o ne atlyginimas.
2. atsiteisimas už nuostolius, išlaidas, nuoskaudą ir pan.: Jokio atlyginimo iš jūsų aš nereikalauju ir ne kerštauti atėjau, o dėl teisybės. Persikėlimo išlaidų atlyginimas. Nuoskaudos atlyginimas. Daug žmonių, gyvas būdamas, nužavino, ale savo atlyginimo nesulaukė. Yra tau skolos apmokėjimas, atsilyginimas. Man labai malonu, kad šiandien kaip ir atsilyginimui mano pastogėje pernakvosi.
išlýginimas. → išlyginti.
1. padarymas lygaus. Raidžių išlyginimas. Išlyginimo svirtis, spyruoklė. Ribas dar apžiūrės išlyginimo komisija. Pieninių dantų kraštų išsilyginimas rodo senumo žymę.
2. suvienodinimas: Algų išlyginimas. | Sąskaitos išlyginimas (balansas) .
3. atitaisymas, atiteisimas: Kitokių įvykusių neteisybių išlyginimo aš nematau.
4. apmokėjimas: Plane numatytas visų karo skolų išlyginimas. atstatymas, papildymas: Jie irgi labai susirūpinę, kad saulė, kasdien leisdama savo spindulius be jokio tų nuostolių išlyginimo, pagaliau užgesianti.
palýginimas.
1. → palyginti 1: Dirvos, pievos paviršiaus palyginimas.
2. → palyginti 5: Įnagininkui vartojami prie tarinio pirmiausia tam tikri sakinio palyginimai. Tiriamoji žvaigždė fotografuojama vienoje plokštelėje kartu su gretimomis palyginimo žvaigždėmis. Toks palyginimas būtų neteisingas.
3. susilyginimas, pasidarymas tokio pat: Palyginimas dienos su naktim.
4. poetinė priemonė – sugretinimas dviejų dalykų vaizdingumo dėlei: Ji sumaniai vartoja vaizdingus liaudies kalbos palyginimus. Beveik visada, esą, kalbanti palyginimais ir priežodžiais.
prilýginimas.
1. palyginimas, sugretinimas: O juk Vilkas tik prilyginimais kalba. Sakyčiau, šitame dalyke prilyginimas tamistai nepasisekė. Ir pradėjo jump kalbėt per prilyginimus. Ir pasakė jiemus prilyginimą.
2. panašumas, panašybė: Padarykime žmogų pagal paveikslą ir prilyginimą mūsų. Tu nedaryk sau nė vieno ebrozo nei prilyginimo kokio.
sulýginimas.
1. → sulyginti 1: Akėjimas reikalingas pievų sulyginimui. Kelio sulyginimu niekas nesirūpina – vienos duobės. Pieninių dantų susilyginimas parodo arklio metus.
2. suvienodinimas, padarymas tokio pat: Moteries teisių sulyginimas su vyro teisėmis. Susilyginimas dienos su naktim.
3. sugretinimas, palyginimas: Mokyti vyrai, norėdami atsekti tautų gentystes, pradėjo tam vartoti kalbų sulyginimą. Sulyginimą padariau rusiškų balsių su lietuviškomis. Kišosi sulyginimas girto žmogaus su paršu.
4. užmokėjimas.
užlýginimas. → užlyginti: Tų duobių užlyginimu niekas nesirūpina.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.