lypė́ti, lỹpi (-ė́ja), -ė́jo.
1. lipti aukštyn: Lypė́te lypė́ [jo] liepsna ant stogo par gaisrą.
2. būti įlipusiam: Atejo in tą eglę, kur anas lypėjo.
3. laikytis, šiaip taip išbūti tokiam pačiam: Kad būtų ratų nelaikę ore (lauke), tai būtų dar lypėję, o kai pastatė, tai lietus kad davė, tai ir supuvo anys tę.
4. lipti, augti plečiantis. Paliepa (aptaka) lypė́jas ant piršto aple nagą.
aplypė́ti
1. aplipti, aptekti kuo: Aplypė́jo kopūstų galvos kirminais.
2. Apsilypė́jusi paliepa aplie pirštus, t. y. aptekusi.
išlypė́ti.
1. išlipti, išsiropšti: Ar beišlypė́s kada žmonys iš duobės, ar teip ir paliks?
2. šiaip taip išbūti, išgyventi: Blogi gyvoliai iš sunkios žiemos vos išlypė́jo, t. y. išsikasė iki pavasario. Jo karšinčia rudenį blogėjo blogėjo, bet per žiemą dar išlypėjo, pavasarį turbūt bus jai jau paskutinioji. Kažin, ar šiąnakt Simų vaikas išlypė́s. Jau suvis menkas.
palypė́ti.
1. kiek palipti, užlipti: Taip bekalbėdami seneliai priėjo prie angos ir palypėjo laipteliais. Palypė́k kopėčiom ir paduok jam vinių. Tik palypė́k į griūšią ir nusikrėsi griūšių. Palypė́k ant aukšto, atneši man marškinius. Dievuliui dėkui už protužėlį, ką palypėjau in viršūnėlę. Lauke buvo jau visai šviesu, nors saulė dar nesuskubo palypėti virš horizonto. Truputį paslypė́ [jo] [laiptais] i grįžo. Beždžionės, pasilypėjusios aukščiau į medžių viršūnes, tupėjo ir vaipėsi. Katinas pasilypė́jo, su nagais ir drasko. Paslypỹ (pasilypėk) kiek, tai pasieksi. Vaikai pasilypėjo ant tvoros. Štai ir Salakas, pasilypėjęs ežerų skalaujaman įkalnėlin.
2. pakilti. O ten ir į bernus palypėsi, algą paimsi dviem rankom keliamą, armoniką nusipirksi. Šypsojosi kaip laimingas tėvas, kurio sūnui teko taip aukštai palypėti.
pérlypėti. párlypėti. perlipti: Vos párlypėjau par lieptą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.