.
maitìnimas.
1. →. maitinti 1: Ji daugiau, negu pati motina, rūpinosi mergaitės sveikata ir maitinimu. Svarbus vaidmuo, gerinant darbo žmonių buitį, priklauso visuomeniniam maitinimui. Gyvulių maitinimas turi būti tvarkingas. Javais ir daržovėmis maitinimos padaro, kad mes galime dirbti ilgai, vienodai ir nepavargę. Bet iš to maitinimosi vienomis bulvėmis stiprus nebūsi. | Maitinimasis jų. yra daug prastesnis. ganymasis.
2. →. maitinti 4: Maitinimo mechanizmas beria grūdus vienoda nenutrūkstama srove į tarpą tarp velenų.
3. maistas.
išmaitìnimas. →. išmaitinti: Lūšiuko išmaitinimas man atsiėjo labai lengvai. Žmogus privalo savo išsimaitinimui vandens, ugnies, geležies, druskos, miltų, medaus, pieno, vyno, aliejaus ir drabužių.
numaitìnimas. →. numaitinti. [Karvė] iš nusimaitinimo nepastovėjo, nuolat gulė.
pamaitìnimas. →. pamaitinti 1: Šitų žmonių pamaitinimui didis skaitlius kuknių (virtuvių) įtaisytas.
pérmaitinimas. →. permaitinti.
pramaitìnimas. →. pramaitinti. Mieste blogiau su prasimaitìnimu. Vienintelis prasimaitinimo šaltinis šiuo metu jiems buvo karvė, kurią Bronius stengdavosi pasiganyti čia pagrioviuose, čia patvoriais.
primaitìnimas. →. primaitinti 1: Pieno virtuvė tai nėra paprastas vaikų primaitinimo punktas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.