.
makliavóti, -ója, -ójo (machlować). màkliavoti, oja, -ojo. neteisingai elgtis, sukti, apgaudinėti, meluoti: Su makliorystomis makliavója makliorius, t. y. tyko, kad apgautum pirkdamas, parduodamas. Bet kad reikėjo užrašytūsius piningus mokėti, pradėjo raukyties, makliavoti ir sukti. Ką čia tu dar makliavoji: tik sakei, kad vakar buvai turguj, o dabar vėl kiteip makliavoji. Neklausyk šito maklieriaus – jis vis makliavója ir makliavója: kai ką nugiria, ką nupeikia, kam prižada, o kam ir atima.
apmakliavóti. apgauti.
išmakliavóti
1. gudrumu, suktumu ką padaryti: Niekas taip neišmakliavõs, kaip jis.
2. išsisukti iš bėdos: Sūnus moka išsimakliavóti, t. y. išsisukti iš bėdos. Tik tik išsimakliavojau teisme – būč gavęs turmelės.
numakliavóti. prigauti, apgauti: Vakar mieste mane numàkliavojo.
sumakliavóti. susukti, supainioti norint apgauti, nenorint parodyti tiesos: Nebsupratau, kaip ten bebuvo: pradėjo makliavoti ir sumakliavójo tus piningus. Tuos aukų lapus jis sumàkliavojo, sudirbo. Sumakliavójai taip, kad nežinau, kas reiks ir daryti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.