x
išmakno|ti, išmaknoja, išmaknojo,
1. išbristi, išklampoti: Vos išmaknojau iš to purvyno.
2. išmindyti, ištrempti: Arkliai išmaknojo pievą.
3. ištepti, išpurvinti: Išmaknoti batus. sngr.: Kur taip išsimaknojai (išsimakojai)?
išmaknojimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.