.
maldìnti (-ýti), -ìna, -ìno. maldyti:
1. Maldinaũ, kad neeitum šalin, t. y. tramdžiau. Bet vis dėlto, manau, paliksi, – maldino Sobrys, – juk seniai jau žadėjai.
2. Nebus taip blogai, nebus, nebijok! – maldino Šimonienė savo vyrą. Maldina tūžmą, skaudų skausmą.
3. maldyti 4: Ko jie nedarė: ir trobas kilojo, ir ubagus maldino – niekas nepadėjo. liepti, raginti melstis. .
išmaldìnti
1. išmaldyti
1. Jis dar išsimaldino du rubliu.
2. prašyti, versti, kad melstųsi: Skundėsi moterys taip išmaldintos, o dėl to vėl laukė kitų metinių atminimų.
numaldìnti. numaldyti 1: Trūdelės akys verkė, bet besišypsančiomis lūpomis ji stengėsi numaldinti seserį. Ar nenumaldysi vaikų? Jis nenumaldinamas. Pripratę regėti vis puikius žvėrukus, mes negalime nusimaldinti, pamatę bjaurų.
pamaldìnti. pamaldyti 2: Žadėjau ubagus pamaldinti.
pérmaldinti. permaldyti 1: Tas, stojęs akyse tėvo amžino, permaldins už neteisybes.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.