išmalonėti

malonė́ti, -ė́ja (malõni), -ė́jo, malónėti, -ėja, -ėjo

1. myluoti, glamonėti: Tavo vaikeliai tave malonės, bučiuos. Motina malonėjo kūdikį. Jau greičiau liuobsiu kiaules per visą savo amžių, nekaip malonėsiu svetimą mano širdžiai vyrą. Pirmiau malonė́jas, t. y. mylinas, o po tam myluojas milsninkai. Vyrai [įsigėrę] juokavo, malonėjosi, bučiavosi. Besimalonėdami viens kitam akis iškabinėjo. meiliai su kuo elgtis: Kol jaunas buvau, visi malonėjo. Jis ją ir šiaip, ir taip malonė́ja (kalbina, nori palenkti į savo pusę), o ji vis šiaušias. Patelė peri, o patinėlis ją peni ir visaip malonėja.

2. meilikauti, stengtis įsiteikti, pataikauti: Šunį malonė́ja, kad nekąstų. Pareini namo, tai šunelis ir malonėjasi: ir uodega vizgina, ir apie kojas sukinasi. Dabar tai tu malonėjiesi, o ką pirma sakei? Saldžiais žodžiais prie ko meilautis; malonė́tis. Pradėjo pri Mertyno malonėtis, jam meilingai šnekėdams.

3. gėrėtis, džiaugtis, mėgautis kuo: Vėl malonėjausi Nemuno krantų gražumu. Aš tuom malonė́juos, džiaugiuos. Patelė girdi linksmą dainiušką patinėlio ir malonėjas jąja.

4. rodyti kam savo palankumą, būti maloniam su kuo: Konstantinas malonėjo krikščionims. Jis man didei linkęs, geras. Jis manimi malonė́jas.

5. sukelti malonumo jausmą: Pamėgink nors kartą pamesti valgęs tuokart, kada ima tau gomurį be galo malonėti. Pasakyk man, Čepiene, ar malonu tau būdavo, kad tave [vyro] motina krimsdavo? – Ko malonės (kur čia bus malonu!), būdavo, verksiu verksiu najus (nuėjus) kamaron. Tie akiniai taip malonė́jas (tinka, malonūs) akims. Malonė́jas parsivežti šieną, kai gražus oras.

6. labai norėti ką daryti, trokšti ką gauti, turėti savo malonumui, pageidauti ko: Malonėčia žinoti, kas ten darosi. Malonėčiau tiktai būtinai gauti netrukus korektūrą. Kožnas malonėtų [gauti] lengvesnį duonos kąsnelį. Mergaitės auga, malonės rūbelį, kraitelį kokį nors. Malonėčiau pasiklausyti. Kiaulės duoda lašinius ir pramentalą, be kurio nelabai malonėtum valgytie viralą. Malonė́tų ir jis ateit, tik niekas neprašo. Malonė́jo žmogus dar išgyt. Aslą šluodama aš malonė́jau, kad įtikčiau. Ir mes malonim, kad tik geriau būtų. Kiekvienas vis to cento maloni. O vilks mėsos, ne šieno, malonėjo. Jis ateidavo pas mūsų Moniką, jis jos labai malonė́jo. Taip smarkiai dirbau todėl, kad malonėjau dovanų. Nemalonė́jos (nebuvo malonu) man eiti tokie miglotie, bet ejau pagrybauti. Man būtų gera ta kraitelė: malonė́jasi (norisi, būtų malonu) valgyt įsidėt.

7. maloniai, gražiai prašyti: Aš tamstas malonė́ju gerti. Aš labai tamstos malonėčiau, kad man šį tą paaiškintumei. Malonėjau bernioką [kad važiuotų] – tas bijo.

8. teiktis ką padaryti: Malonėk, dar įpilk, dar gersiu ir antrą. Svečias malonėjo tarti žodį jaunimui. Taigi malonė́k parvažiuoti. Kas malonėja mane atlankyti, palydžiu su dėkingumu.
apmalonė́ti

1. apglamonėti, apglostyti: Šypsojo prieš ją rūtų darželis, apmalonėtas rūpestingų jos rankelių.

2. labai pamilti.
įsimalonė́ti

1. prisigerinti, prisimeilinti, įsiteikti: Jis įsimalonė́jo prie jo.

2. įsimylėti: Sūnus įsimalonė́jo tą mergą, apsikavo (apsikovė) dėl to, kad ana tiko jamui, ir apsižanijo su ana.
išmalonė́ti. išprašyti: Jei geruoju neduos, piktuoju iš jo neišmalonė́si.
pamalonė́ti

1. pamyluoti, paglamonėti; maloniai pakalbinti: Pamalonėk nors kiek tą vaiką, matai, kaip jis tavęs pasiilgo. Pamalonė́k šunį, kad nekąstų. Jonas ėjo šaltyn ir šiurkštyn. Kartais, norint jai pasimalonėti, stumia šalin.

2. įsigeisti ko savo naudai: Pamalonė́jau gauti miežių grucei. Pasimalonė́jau gauti šieno.

3. daryti ką su pasitenkinimu, su malonumu, su pasigardžiavimu: Suėsti viešai kačių veislė nemėgsta, bet, ką nors papjovusi, velka slapton vieton ir tenai ėda pasimalonėdama.
primalonė́ti

1. paveikti, palenkti į savo pusę, maloniai kalbinant, vaišinant ir pan.: Piemuo, Mortos primalonėtas saldainiais, sakė matęs Julių vieną rytą išėjusį iš Elzės namų. Primalonė́jau važiuoti bernioką. Ji prisimalonėjo šunį ir prie tvarto durų pririšo.

2. prisimeilinti, prisigerinti, įsiteikti kam: Tas prisimalonė́jęs prašė duonos kąsnelį. Iš senovės jie mėgsta prisimalonėti prie ponų.
susimalonė́ti pasidaryti maloniems, susigerinti: Begerdami susimalónėjom ir susitaikėm.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>malonė́ti, </b>-ė́ja (malõni), -ė́jo, malónėti, -ėja, -ėjo<br/>1. <span class="explanation">myluoti, glamonėti: </span> Tavo vaikeliai tave malonės, bučiuos. Motina malonėjo kūdikį. Jau greičiau liuobsiu kiaules per visą savo amžių, nekaip malonėsiu svetimą mano širdžiai vyrą. Pirmiau malonė́jas, t. y. mylinas, o po tam myluojas milsninkai. Vyrai [įsigėrę] juokavo, malonėjosi, bučiavosi. Besimalonėdami viens kitam akis iškabinėjo. <span class="explanation">meiliai su kuo elgtis: </span> Kol jaunas buvau, visi malonėjo. Jis ją ir šiaip, ir taip malonė́ja <span class="explanation"> (kalbina, nori palenkti į savo pusę), </span> o ji vis šiaušias. Patelė peri, o patinėlis ją peni ir visaip malonėja. <br/>2. <span class="explanation">meilikauti, stengtis įsiteikti, pataikauti: </span> Šunį malonė́ja, kad nekąstų. Pareini namo, tai šunelis ir malonėjasi: ir uodega vizgina, ir apie kojas sukinasi. Dabar tai tu malonėjiesi, o ką pirma sakei? Saldžiais žodžiais prie ko meilautis; malonė́tis. Pradėjo pri Mertyno malonėtis, jam meilingai šnekėdams. <br/>3. <span class="explanation">gėrėtis, džiaugtis, mėgautis kuo: </span> Vėl malonėjausi Nemuno krantų gražumu. Aš tuom malonė́juos, džiaugiuos. Patelė girdi linksmą dainiušką patinėlio ir malonėjas jąja. <br/>4. <span class="explanation">rodyti kam savo palankumą, būti maloniam su kuo: </span> Konstantinas malonėjo krikščionims. Jis man didei linkęs, geras. Jis manimi malonė́jas. <br/>5. <span class="explanation">sukelti malonumo jausmą: </span> Pamėgink nors kartą pamesti valgęs tuokart, kada ima tau gomurį be galo malonėti. Pasakyk man, Čepiene, ar malonu tau būdavo, kad tave [vyro] motina krimsdavo? – Ko malonės <span class="explanation"> (kur čia bus malonu!), </span> būdavo, verksiu verksiu najus <span class="explanation"> (nuėjus) </span> kamaron. Tie akiniai taip malonė́jas <span class="explanation"> (tinka, malonūs) </span> akims. Malonė́jas parsivežti šieną, kai gražus oras. <br/>6. <span class="explanation">labai norėti ką daryti, trokšti ką gauti, turėti savo malonumui, pageidauti ko: </span> Malonėčia žinoti, kas ten darosi. Malonėčiau tiktai būtinai gauti netrukus korektūrą. Kožnas malonėtų [gauti] lengvesnį duonos kąsnelį. Mergaitės auga, malonės rūbelį, kraitelį kokį nors. Malonėčiau pasiklausyti. Kiaulės duoda lašinius ir pramentalą, be kurio nelabai malonėtum valgytie viralą. Malonė́tų ir jis ateit, tik niekas neprašo. Malonė́jo žmogus dar išgyt. Aslą šluodama aš malonė́jau, kad įtikčiau. Ir mes malonim, kad tik geriau būtų. Kiekvienas vis to cento maloni. O vilks mėsos, ne šieno, malonėjo. Jis ateidavo pas mūsų Moniką, jis jos labai malonė́jo. Taip smarkiai dirbau todėl, kad malonėjau dovanų. Nemalonė́jos <span class="explanation"> (nebuvo malonu) </span> man eiti tokie miglotie, bet ejau pagrybauti. Man būtų gera ta kraitelė: malonė́jasi <span class="explanation"> (norisi, būtų malonu) </span> valgyt įsidėt. <br/>7. <span class="explanation">maloniai, gražiai prašyti: </span> Aš tamstas malonė́ju gerti. Aš labai tamstos malonėčiau, kad man šį tą paaiškintumei. Malonėjau bernioką [kad važiuotų] – tas bijo. <br/>8. <span class="explanation">teiktis ką padaryti: </span> Malonėk, dar įpilk, dar gersiu ir antrą. Svečias malonėjo tarti žodį jaunimui. Taigi malonė́k parvažiuoti. Kas malonėja mane atlankyti, palydžiu su dėkingumu. <br/><b>apmalonė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">apglamonėti, apglostyti: </span> Šypsojo prieš ją rūtų darželis, apmalonėtas rūpestingų jos rankelių. <br/>2. <span class="explanation">labai pamilti. </span> <br/><b>įsimalonė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">prisigerinti, prisimeilinti, įsiteikti: </span> Jis įsimalonė́jo prie jo. <br/>2. <span class="explanation">įsimylėti: </span> Sūnus įsimalonė́jo tą mergą, apsikavo (apsikovė) dėl to, kad ana tiko jamui, ir apsižanijo su ana. <br/><b>išmalonė́ti</b>. <span class="explanation">išprašyti: </span> Jei geruoju neduos, piktuoju iš jo neišmalonė́si. <br/><b>pamalonė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">pamyluoti, paglamonėti; maloniai pakalbinti: </span> Pamalonėk nors kiek tą vaiką, matai, kaip jis tavęs pasiilgo. Pamalonė́k šunį, kad nekąstų. Jonas ėjo šaltyn ir šiurkštyn. Kartais, norint jai pasimalonėti, stumia šalin. <br/>2. <span class="explanation">įsigeisti ko savo naudai: </span> Pamalonė́jau gauti miežių grucei. Pasimalonė́jau gauti šieno. <br/>3. <span class="explanation">daryti ką su pasitenkinimu, su malonumu, su pasigardžiavimu: </span> Suėsti viešai kačių veislė nemėgsta, bet, ką nors papjovusi, velka slapton vieton ir tenai ėda pasimalonėdama. <br/><b>primalonė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">paveikti, palenkti į savo pusę, maloniai kalbinant, vaišinant ir pan.: </span> Piemuo, Mortos primalonėtas saldainiais, sakė matęs Julių vieną rytą išėjusį iš Elzės namų. Primalonė́jau važiuoti bernioką. Ji prisimalonėjo šunį ir prie tvarto durų pririšo. <br/>2. <span class="explanation">prisimeilinti, prisigerinti, įsiteikti kam: </span> Tas prisimalonė́jęs prašė duonos kąsnelį. Iš senovės jie mėgsta prisimalonėti prie ponų. <br/><b>susimalonė́ti</b> <span class="explanation">pasidaryti maloniems, susigerinti: </span> Begerdami susimalónėjom ir susitaikėm.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.