išmandrėti

mandrė́ti, -ė́ja, -ė́jo.

1. darytis mandram, puikti.

2. gudrėti.
įmandrė́ti. išgudrėti: Įmandrė́jusios paliko mergos.
išmandrė́ti.

1. išpuikti: Dabar išmandrė́jo žmonės. Sugrįžo plikas, ale išmandrėjęs.

2. išgudrėti: Išmandrė́jo ir vaikai – nebapgausi.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ismandreti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

A
Ą
B
C
Č
D
E
Ę
Ė
F
G
H
I
Į
Y
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
Š
T
U
Ų
Ū
V
Z
Ž

Kalbų žodynai Jaunimo žodynas Vertimas Terminai Tarptautiniai žodžiai Vardai Pavardės Kirčiavimas Sapnininkas Vietovardžiai Žmonių paieška

Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv

x

Įrašas
Paaiškinimas	<b>mandrė́ti, </b>-ė́ja, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">darytis mandram, puikti. </span> <br/>2. <span class="explanation">gudrėti. </span> <br/><b>įmandrė́ti</b>. <span class="explanation">išgudrėti: </span> </span> Įmandrė́jusios paliko mergos. <br/><b>išmandrė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išpuikti: </span> Dabar išmandrė́jo žmonės. Sugrįžo plikas, ale išmandrėjęs. <br/>2. <span class="explanation">išgudrėti: </span> </span> Išmandrė́jo ir vaikai – nebapgausi.

išmandrėti

#