x
ìšmanginis, -ė.
1. nesantuokinis (vaikas), pavainikis: Juk Glosterio sūnus, nors išmanginis, kur kas jautresnis buvo savo tėvui. Bet jei este be korojimo, kuris visiems teko, tada este išmanginiais, ne vaikais.
2. įtartinas, svetimas: Niekam dar nėra pasisekę pirštu prikišamai išrodyti esant jį. „pavainikiu“, arba „išmanginiu“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.