mangū̃ryti, -ija, -ijo
1. mušti, perti.
2. mangūrinti: Sakė, mergaitė nenori valgyti, o dabar matai, kaip mangū̃rija.
káilį mangū̃ryti mušti: Praejo tie laikai, kai pačiai káilį mangū̃rijo nebaudami.
apmangū̃ryti. apmušti: Kad apmangū̃rijo, nežinojo, kur durys.
išmangū̃ryti.
1. išmankštinti, išdirbti (kailį): Naginėms mintinėms reik mokėti skūrą išmangūryti.
2. išlamdyti, išmiklinti: Matyt, kad gerai išmangūryta mergaitė: ką dirba, viskas rankose tirpte tirpsta. Kaulai sustingo besėdint, išlipsiu ir pabėgsiu – gal kiek išsimangūrysiu.
káilį (nùgarą) išmangū̃ryti primušti, išperti: Ar tu dar zambatysi?! Tuoj nugarą išmangūrysiu! Jam reiktų kailį išmangūryti.
numangū̃ryti. apmušti: Tylėk, da šnekės – tuoj aš tave numangūrysiu!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.