marė́ti, -ė́ja (mãri), -ė́jo.
1. mirti: Visi gyvoliai marė́te išmarėjo iš bado. Badu marė́ti.
2. alkti, badėti: Pargavėn (per gavėnią) reikėdavo marėt.
išmarė́ti.
1. išmirti: Ko badu neišmarė́jome. Nilas teka per baisią, bevandenę, tarytum išmarėjusią dykumą.
2. išbadėti: Kad jau toks išmarėjęs sugrįžo iš nelaisvės, net baisu ir pažiūrėti būdavo.
numarė́ti. numirti: Čia badu numarėsi.
pérmarėti. peralkti, sunykti, sulysti nuo bado: Pérmarėję arkliai baisiausiai – tai ne žertai tiek kelio suplūkt (suvažinėti) neėdusiem. Kumė (kumelė) pármarėjo, kad pakinkyta griebia žolę ėsti.
užmarė́ti.
1. nustoti jutimo, apmirti: Ažmarėjo pirštas iš sopės, tai nieko nė negirdžiu (nejaučiu) . Sudrebėjo merginos blakstienos, ir užmarėjo visa, nieko nebesakė.
2. nuo bado nusilpti: Užbadėjęs, užmarė́jęs iš Prūsų parej [o]. Jų kiaulės užmarė́ję. Marti buvo labai bloga, tai prie jos užmarėjo. Badu ažmarė́jęs. užnykti, nuskursti: Šiltojo krašto augalai užmarėję, nuvytę nuo vasaros džiovų. Šita saldukė obelis greitai augo, užaugus užmarė́jo (išdžiūvo) .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.