išmarmėti

išmarmė|ti, išmarma (išmarma), išmarmėjo
1. su triukšmu išbėgti, išvažiuoti: Užkirto arkliui ir išmarmėjo iš kiemo.
2. su garsu išbėgti, ištekėti: Išmušė volę, ir išmarmėjo alus.
3. marmant išvirti: Bulvės jau išmarmėjo.
išmarmėjimas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ismarmeti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

A
Ą
B
C
Č
D
E
Ę
Ė
F
G
H
I
Į
Y
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
Š
T
U
Ų
Ū
V
Z
Ž

Kalbų žodynai Jaunimo žodynas Vertimas Terminai Tarptautiniai žodžiai Vardai Pavardės Kirčiavimas Sapnininkas Vietovardžiai Žmonių paieška

Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv

x

Įrašas
Paaiškinimas	išmarmė\|ti, išmarma (išmarma), išmarmėjo 1. su triukšmu išbėgti, išvažiuoti: Užkirto arkliui ir išmarmėjo iš kiemo. 2. su garsu išbėgti, ištekėti: Išmušė volę, ir išmarmėjo alus. 3. marmant išvirti: Bulvės jau išmarmėjo. išmarmėjimas.

išmarmėti

#