išmaukšlinti

maũkšlinti (-yti), -ina, -ino

1. mauti kepurę ar rišti skarelę, užsmaukiant, užtraukiant ant ausų ir akių: Vaikeli, nemaukšlyk tiek daug kepurės ant ausų – skaudės galvą. Jau maukšlina skrybėlę ir ima lazdą. Jį motina maũkšlina. Aprišk gerai, nereikia teip maũkšlint. Jijė maũkšlinas, t. y. gaubiasi bjauriai, apsišmaurina. Navikas nešiojo kažkokius keistus akinius, palaikę juodą skrybėlę, kurią maukšlinosi kone ligi pat nosies šnervių. Ko tu teip tą kepurę maũkšlinies: matysi, kad pasidarysi nuleiptausis.

2. pamažu eiti, vilktis: Jis supyko ir maũkšlina sau. Maũkšlina tiesiai par pelkes. Maũkšlini ir maũkšlini kap galadienis po visą baltą svietą.
apmaũkšlinti. apmauti (kepurę), užsmaukiant ant ausų ir akių: Kas tave, vaikeli, su tokia kepure apmaũkšlino? Kam gi teip vaiką apmaũkšlinai, kad nė nosės nebematyt! Numaniau, kad juodi rūbai ir keista skrybėlė, kuria mane apmaukšlino, buvo labai juokingi. Jis vis mėgsta apsimaukšlint kepurę iki akių. Kam - dabar ant akių tą kepurę teip apsimaũkšlini? Kur eini apsimaũkšlinęs, dar pargriūsi! Vyrai apsimaũkšlino kepures ir išėjo. Šalmu apsimaukšlinęs karys.
atmaũkšlinti

1. atsmaukti nuo akių (kepurę): Atmaũkšlink tam vaikui kepurę: jis nieko nemato. Kamgi dabar tą kepurę teip atmaũkšlinai ant pakaušio?. Atsimaũkšlinęs kepurę, ir eina.

2. ateiti, atkiūtinti: Reiks kada atmaũkšlint in jumi, ba jau senai buvau.
įmaũkšlinti. pamažu, galvą nuleidus įeiti: Įmaukšlino kaip kiaulė į daržą – i nė krukt.
išmaũkšlinti. išeiti, iškiūtinti: Prisiėdė i išmaũkšlino.
numaũkšlinti

1. nusimauti (kepurę): Tu bent trioboj kepurę nusimaũkšlink!

2. nueiti, nukiūtinti: Numaũkšlino pavakariais kažkoks vyras pro tvartus. Vaikas išbėgo iš namų ir numaũkšlino pas piemenis.
parmaũkšlinti. užsimaukšlinus pareiti: Antai, parmaũkšlina jau.
užmaũkšlinti. užmauti (kepurę), užsmaukiant ant akių ir ausų: Motina užmaukšlino ant galvos šiltą kepurę. Ar tu pats taip užsimaukšlinai kepurę, ar kas tau užmaũkšlino? Iš po giliai užmaukšlintos raudonarmietiškos kepurės žiūrėjo dvi didelės pilkos akys. Stovėjo vienaaukštis namas, griozdiškai užmaukšlintu žemu stogu. Užsimaukšlinau giliau ant galvos kepurę, užsidėjau ant pečių pagalį ir drąsiai ėjau pirma sesers. Ugi žiūri – stovi kažkoks pusbernis, keista kepure užsimaukšlinęs. Užsimaũkšlinęs, nė akių nematyt. Ar nepasitaisysi kepurės – užsimaũkšlinęs ligi akių! Eina kaip vagis, kepurę ant akių užsimaũkšlinęs.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>maũkšlinti</b> (-yti), -ina, -ino<br/>1. <span class="explanation">mauti kepurę ar rišti skarelę, užsmaukiant, užtraukiant ant ausų ir akių: </span> Vaikeli, nemaukšlyk tiek daug kepurės ant ausų – skaudės galvą. Jau maukšlina skrybėlę ir ima lazdą. Jį motina maũkšlina. Aprišk gerai, nereikia teip maũkšlint. Jijė maũkšlinas, t. y. gaubiasi bjauriai, apsišmaurina. Navikas nešiojo kažkokius keistus akinius, palaikę juodą skrybėlę, kurią maukšlinosi kone ligi pat nosies šnervių. Ko tu teip tą kepurę maũkšlinies: matysi, kad pasidarysi nuleiptausis. <br/>2. <span class="explanation">pamažu eiti, vilktis: </span> Jis supyko ir maũkšlina sau. Maũkšlina tiesiai par pelkes. Maũkšlini ir maũkšlini kap galadienis po visą baltą svietą. <br/><b>apmaũkšlinti</b>. <span class="explanation">apmauti (kepurę), užsmaukiant ant ausų ir akių: </span> Kas tave, vaikeli, su tokia kepure apmaũkšlino? Kam gi teip vaiką apmaũkšlinai, kad nė nosės nebematyt! Numaniau, kad juodi rūbai ir keista skrybėlė, kuria mane apmaukšlino, buvo labai juokingi. Jis vis mėgsta apsimaukšlint kepurę iki akių. Kam - dabar ant akių tą kepurę teip apsimaũkšlini? Kur eini apsimaũkšlinęs, dar pargriūsi! Vyrai apsimaũkšlino kepures ir išėjo. Šalmu apsimaukšlinęs karys. <br/><b>atmaũkšlinti</b><br/>1. <span class="explanation">atsmaukti nuo akių (kepurę): </span> Atmaũkšlink tam vaikui kepurę: jis nieko nemato. Kamgi dabar tą kepurę teip atmaũkšlinai ant pakaušio?. Atsimaũkšlinęs kepurę, ir eina. <br/>2. <span class="explanation">ateiti, atkiūtinti: </span> Reiks kada atmaũkšlint in jumi, ba jau senai buvau. <br/><b>įmaũkšlinti</b>. <span class="explanation">pamažu, galvą nuleidus įeiti: </span> Įmaukšlino kaip kiaulė į daržą – i nė krukt. <br/><b>išmaũkšlinti</b>. <span class="explanation">išeiti, iškiūtinti: </span> Prisiėdė i išmaũkšlino. <br/><b>numaũkšlinti</b><br/>1. <span class="explanation">nusimauti (kepurę): </span> Tu bent trioboj kepurę nusimaũkšlink! <br/>2. <span class="explanation">nueiti, nukiūtinti: </span> Numaũkšlino pavakariais kažkoks vyras pro tvartus. Vaikas išbėgo iš namų ir numaũkšlino pas piemenis. <br/><b>parmaũkšlinti</b>. <span class="explanation">užsimaukšlinus pareiti: </span> Antai, parmaũkšlina jau. <br/><b>užmaũkšlinti</b>. <span class="explanation">užmauti (kepurę), užsmaukiant ant akių ir ausų: </span> Motina užmaukšlino ant galvos šiltą kepurę. Ar tu pats taip užsimaukšlinai kepurę, ar kas tau užmaũkšlino? Iš po giliai užmaukšlintos raudonarmietiškos kepurės žiūrėjo dvi didelės pilkos akys. Stovėjo vienaaukštis namas, griozdiškai užmaukšlintu žemu stogu. Užsimaukšlinau giliau ant galvos kepurę, užsidėjau ant pečių pagalį ir drąsiai ėjau pirma sesers. Ugi žiūri – stovi kažkoks pusbernis, keista kepure užsimaukšlinęs. Užsimaũkšlinęs, nė akių nematyt. Ar nepasitaisysi kepurės – užsimaũkšlinęs ligi akių! Eina kaip vagis, kepurę ant akių užsimaũkšlinęs.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.