mė́gdžioti, -ioja, -iojo.
1. pajuokti, erzinti, rodant liežuvį, su pašaipa kartojant kito žodžius: Iš pavydo draskės, šaipės, mėgdžiodama visaip kraipės. Tai tas velnias kad mėgdžioja, kai jinai poterius kalba. Ožiukas prapuolė iš rankų, pabėgo šalin ir mė́gdžiojas iš žmogaus.
2. daryti taip, kaip kitas daro, sekti kitu: Vienas pradėjo, o kiti lyg beždžionkos mėgdžioja. Pasakotojai mėgdžiojo imtynes žmonių su žvėrimis.
išmė́gdžioti. išjuokti mėgdžiojant: Ji mane visaip išmė́gdžiojo.
pamė́gdžioti.
1. pajuokti, paerzinti mėgdžiojant: Ar gražu pamė́gdžioti vyresnį!. O kai baigė nešt ant klojimo, tai ir pradėjo pasimėgdžiot – „ožiukas, ožiukas“.
2. sekti kitu, panašauti: Kiek vėliau jį pradėjo pamėgdžioti ir Gaubys. Viena lakštingala pamėgdžioja kitą. Kad Petras pamėgdžiojo tėvo balsą, judesius, motina pastebėjo seniai. Jis moka pamėgdžioti – teip ūpauja lyg pelėda. Ką dirbsi, vis pamė́gdžios.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.