meilikáuti, -áuja, -ãvo. meĩlikauti, -auja, -avo
1. pataikauti, gerintis: Meilikauti nedora, bjauru, žalinga.
meilikáujamai. Atsigrįžo paklusniai skubėdama ir meilikaujamai šypsodama.
2. būti meiliam, meilintis: Ji su visais meilikauja, o nė vieno nemyli. Ne tokia tai valdovės merga, kad su ja meilikautis.
įsimeilikáuti įsimeilinti: Prie ko įsimeĩlikauti, saldžiais žodžiais įsilaižyti.
išmeilikáuti. meilikavimu išprašyti: Pirkdavosi juos. arba išmeilikaudavo iš kito kaimo piemenų.
pameilikáuti. pasimeilinti, pasigerinti: Norėdamas jam pameilikauti, pranešė gandus. Smalos pastangos pasimeilikauti dar labiau sustiprėjo, kai Elzė ištekėjo už neturtingo žvejo Gaidžio.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.